TiranaForum

Reply

~Mitologjia Greke

« Older   Newer »
Etore
view post Posted on 18/1/2010, 19:52 Quote





Mitologji greke ėshtė trupi i mitet dhe legjendat qė i pėrkasin grekėt e lashtė nė lidhje me perėnditė e tyre dhe heronj, natyrėn e botės, dhe origjinėn dhe rėndėsinė e kultit tė tyre dhe praktikat rituale. Ata ishin njė pjesė e fesė nė Greqinė e lashtė. Studiuesit moderne i referohen mitet dhe studimin e tyre nė njė pėrpjekje pėr tė hedhur dritė mbi institucionet fetare dhe politike e Greqisė sė lashtė, qytetėrimin e saj, dhe pėr tė fituar kuptimin e natyrėn e mitit-bėn vetė.

Mitologji greke ėshtė mishėruar nė mėnyrė eksplicite nė njė koleksion tė madh tė bukurin rrėfim dhe pa dyshim nė artet e pėrfaqėsimit, tė tilla si vazo-piktura dhe dhuratat kushtimor. Mit grek shpjegon origjinėn e botės dhe detaje jetėn dhe aventurat e njė shumėllojshmėri tė gjerė tė perėnditė, perėndesha, heronj, heroines, dhe krijesa tė tjera mitologjike. Kėto llogaritė fillimisht ishin shpėrndarė nė njė traditė orale-poetik, sot mitet greke janė tė njohur kryesisht nga literatura greke.
Burimet mė tė vjetėr tė njohur greke letrare, poezi epike Iliada dhe Odisea, tė pėrqėndrohet nė ngjarjet qė rrethojnė Luftės sė Trojės.

Dy poezi nga Homerit Hesiod pranė bashkėkohore, Theogony dhe punėve dhe ditėve, pėrmbajnė llogaritė e Gjeneza e botės, vazhdimėsisė tė sundimtarėve hyjnore, vazhdimėsisė tė moshave tė njeriut, origjina e problemet e njeriut, dhe origjina e praktikave kurban. Mitet janė ruajtur edhe nė Hymns Homeric, nė fragmente e poezi epike tė ciklit tė Epic, nė poezi lirike, nė veprat e tragedians tė shekullit tė pestė para Krishtit, nė shkrimet e dijetarėve dhe poetėve tė Mosha Helenistike dhe nė tekstet nga kohėn e Perandorisė Romake nga shkrimtarė tė tillė si Plutarch dhe Pausanias.
Gjetjet arkeologjike tė sigurojė njė burim kryesor i detaje rreth mitologjisė greke, me zotat dhe heronj shfaqėn dukshėm nė dekorimin e shumė objekte. Harton gjeometrik nė qeramikė e shekullit tė tetė para Krishtit e pėrshkruajnė skena nga cikli Trojan si dhe aventura e Herakliut. Nė pasuar arkaike, klasike, dhe periudha helene, Homeric dhe skena tė ndryshme mitologjike tė tjera shfaqet, plotėsimin provave ekzistuese letrare.

Mitologji greke ka ushtruar njė ndikim tė gjerė nė kulturėn, artet, dhe literaturė e qytetėrimit Perėndimor dhe mbetet pjesė e trashėgimisė perėndimore dhe gjuhės. Poetė dhe artistė nga kohėt e lashta nė frymėzim pranishėm kanė nxjerrė nga mitologji greke dhe kanė zbuluar rėndėsinė bashkėkohor dhe rėndėsinė nė kėto tema mitologjike. Mitologji greke ėshtė i njohur sot kryesisht nga literatura greke dhe pėrfaqėsitė pėr median vizive qė datojnė nga periudha gjeometrik daton nga shek 900-800 pes tutje.

Prometeu (1868 nga Gustave Moreau). Miti i Prometeu i parė ishte vėrtetuar nga Hesiodus dhe pastaj pėrbėnte bazėn pėr njė trilogji tragjike e luan, ndoshta nga Eskili, i pėrbėrė nga Prometeu i mbėrthyer, Prometeu i pavarur, dhe Prometeu Pyrphoros Burime Letėrsi

Transmetim Mythical luan njė rol tė rėndėsishėm nė pothuajse ēdo zhanėr i letėrsisė greke. Megjithatė, e vetmja mythographical doracak i pėrgjithshėm pėr tė mbijetuar nga antikiteti grek ishte Biblioteka e Pseudo-Apollodori, e cila pėrpiqet pėr zgjidhjen e tregime kontradiktore tė poetėve dhe ofron njė pėrmbledhje tė madh tradicional tė mitologjisė greke dhe legjendat heroike. Apollodori jetuar nga c . 180-120 para Krishtit dhe ka shkruajtur mbi shumė kėto tema, por e "Biblioteka" diskuton pėr ngjarjet qė ndodhėn gjatė pas vdekjes sė tij, pra emrin Pseudo-Apollodori. Ndoshta, shkrimet e tij formuan bazėn e mbledhjes.

Ndėr burimet mė tė hershme letrare janė dy poemat epike e Homerit, Iliada dhe Odisea. Poetė tė tjera pėrfunduar ciklin "epik", por mė vonė kėto dhe poezi tė vogėl tani janė humbur pothuajse tėrėsisht. Megjithe emrin e tyre tradicionale, himneve Homeric kanė asnjė lidhje me Homerit. Ata janė himne korale nga mė herėt pjesė e tė ashtu-quajtur Lyric moshė.
Hesiod, njė jetė e mundur bashkėkohor me Homerit, ofron Theogony tij (Origjina of the Gods) tė plotė nė llogarinė e mitet e hershme greke, qė kanė tė bėjnė me krijimin e botės; origjinėn e perėndive, Titans, dhe Giants, si edhe genealogies pėrpunuar, Folktales, dhe mitet etiologjik. Punon Hesiod dhe ditėve, njė poemė didaktike pėr jetėn bujqėsore, gjithashtu pėrfshin edhe mitet e Prometeu, Pandora, dhe moshė Katėr. Poeti i jep kėshilla mbi mėnyrėn mė tė mirė pėr sukses nė njė botė tė rrezikshme, tė dhėnė akoma mė tė rrezikshme nga zotat e saj.
Lyrical poetėt nganjėherė marrin subjektet e tyre nga miti, por trajtimi i tyre bėhet gradualisht mė pak narrative dhe mė shumė allusive. Poetėt lirik grek duke pėrfshirė Pindar, Bacchylides, Simonides dhe poetėve baritor tė tilla si Theocritus dhe Bion, kanė tė bėjnė incidente individuale mitologjik. Pėrveē kėsaj, mit ishte nė qendėr tė dramės klasike athinas.

The tragjike dramaturgėt Eskili, Sofokliu, Euripidi dhe mori shumicėn e tokave tė tyre nga mitet e moshės sė heronjve dhe tė Luftės sė Trojės. Shumė nga tregimet e madhe tragjike (p.sh. Agamemnonit dhe fėmijėt e tij, Edipi, Jason, Medea, etj) mori nė formėn e tyre klasike nė kėto tragjedi. The dramaturg komik Aristofani pėrdorur edhe mitet, nė Zogjtė dhe bretkosat.
 
Top
Etore
view post Posted on 19/1/2010, 11:35 Quote




Poeti romak Virgil, kėtu pėrshkruhen nė dorėshkrimin shekullin e pestė, Romanus Vergilius, ruhet detajet e mitologjisė greke nė shumė nga shkrimet e tij

Herodoti dhe historianė Diodorus Siculus, dhe Gjeografet Pausanias dhe Straboni, i cili udhėtoi nė mbarė botėn greke dhe vuri nė dukje se tregimet kanė dėgjuar, i furnizuar mitet dhe legjendat e shumta lokale, shpesh pak i njohur, duke i dhėnė versionet alternative. Herodoti nė veēanti, kontrolluan tė ndryshme traditat e paraqitur atė dhe gjeti rrėnjėt historike ose mitologjike nė konfrontim ndėrmjet Greqisė dhe tė Lindjes. Herodoti u pėrpoq tė pajtojė origjinėn dhe pėrzierja e koncepteve tė ndryshme kulturore.

Poezinė e moshave helene dhe romake, edhe pse i pėrbėrė si njė ushtrim letrar se sa cultic, megjithatė pėrmban detaje tė rėndėsishme qė do tė ndryshe tė humbur. Kjo kategori pėrfshin veprat e: Poetėve romak Ovid, Statius, Valeri Flaccus, Seneca, dhe Virxhil me koment Servius sė. Poetėve greke tė periudhės sė antikitetit tė vonė: Nonnus, Antoninus Liberalis, dhe Quintus Smyrnaeus. Poetėve greke e periudhės Helenistike: Apollonius e Rodos, Callimachus, Pseudo-Eratosthenes, dhe Parthenius. Romaneve lashtė tė grekėve dhe Romakėve si Apuleius, Petronius, Lollianus, dhe Heliodorus.

Achilles vrasjen e njė tė burgosuri trojan para Charon nė njė tė kuqe-hi figura etrusk-krater, e bėri nga fundi i shekullit tė katėrt fillim tė shekullit tė tretė pes

The Fabulae dhe Astronomica shkrimtari romak i vetėquajtur si Pseudo-Hyginus janė dy tė rėndėsishme, jo compendiums poetik tė mit. The imagjinon e Philostratus e madhja dhe mė tė rinj dhe Pėrshkrimet e Callistratus, janė dy burime tė tjera tė dobishme qė ishin hartuar mbi pėr tema.

Sė fundi, Arnobius dhe njė numėr i shkrimtarėve bizantine greke japin detaje tė rėndėsishme tė legjendė, njė pjesė e saj qė rrjedhin nga vepra humbur greke. Kėto preservers e mitit tė pėrfshijė njė leksik tė Hesychius, tė Suda, dhe traktatet e Tzetzes Gjoni dhe Eustathius. Pikėpamja e krishterė moralizing i mitit grek ėshtė encapsulated nė thėnien, ἐν παντὶ μύθῳ καὶ τὸ Δαιδάλου μύσος / en panti muthōi kai tė musos Daidalou ( "Nė ēdo mit ka edhe prishje e Daidalos"). Nė kėtė mėnyrė, tė Sudas enciklopedik raportuar rolin e Daedalus nė pėrmbushjen e epshit "anormal" i Pasiphaė pėr demin e Poseidonit: "Qė nga origjina dhe fajin pėr kėto kėqijat u atribuohet Daidalos dhe ai ishte loathed pėr ata, ai u bė subjekt i fjalė e urtė." Burimet arkeologjike

Zbulimi i qytetėrimit miken nga arkeologu amator gjerman, Heinrich Schliemann, nė shekullin e nėntėmbėdhjetė, dhe zbulimi i qytetėrimit Minoan nė Kretė nga arkeologu britanik, Sir Arthur Evans, nė shekullin e njėzetė, ka ndihmuar pėr tė shpjeguar shumė pyetje ekzistuese pėr Homerit epics dhe siguruar prova arkeologjike pėr shumė detaje nė lidhje me perėnditė mitologjike dhe heronj. Pėr fat tė keq, provat rreth miti dhe rituali nė miken dhe faqet Minoan ėshtė krejtėsisht monumentale, si shkrimin Linear B (njė formė e lashtė greke gjenden nė tė dyja Kretė dhe Greqi) ėshtė pėrdorur kryesisht pėr inventarėt rekord, edhe pse emrat e perėndive dhe heronjve doubtfully janė bėrė tė ditura.

Harton gjeometrik nė qeramikė tė shekullit tė tetė para Krishtit e pėrshkruajnė skena nga cikli Trojan, si dhe aventura e Herakliut. Kėto pėrfaqėsime vizuale e miteve janė tė rėndėsishme pėr dy arsye. Pėr njė, mitet greke janė tė dėshmohet shumė mė herėt se sa vazo nė burime letrare: e dymbėdhjetė labors e Herakliut, pėr shembull, vetėm aventurė Cerberus ndodh nė njė tekst letrar bashkėkohor. Pėrveē kėsaj, burimet vizuale nganjėherė paraqesin mitet ose sajuar skena qė nuk janė tė vėrtetuara nė ēdo burim ekzistues letrare. Nė disa raste, pėrfaqėsia e parė e njohur i njė miti nė artin gjeometrike e parė daton nė pėrfaqėsimin e saj mė i njohur poezi vonė arkaik, nga disa shekuj. Nė Arkaike (c. 750-c. 500 pes), klasike (c. 480 -323 BC), dhe Helenistike (323-146 pes) periudha, Homeric dhe skena tė ndryshme mitologjike tė tjera shfaqet, plotėsimin e provave ekzistuese letrare. Anketa e historisė mitik Lashtė grek Fe

Doktrinat kryesore Politeizmit · mitologji · kryelartėsi Orthopraxy · reciprocitetit · Virtutit Praktikat

Amphidromia · Iatromantis Pharmakos · Temples Kushtimor ofertat · Kafshėve sakrificė Hyjnive Dymbėdhjetė Olympians: Ares · Afėrditė · Apollo Athena · Artemis · ferr · Hera · Hermes · Hephaestus · Demeter · Poseidoni · Zeus --- Hyjnive fillestar: Aether · Chaos · Cronos · Erebus Gaia · Hemera · Nyx · tartart · Oranos --- Zotat e Vogėl: Eros · Hebe · Hecate · Helios Herakles · Dionysus · Iris · Selene · Hestia · Pan · Nike Tekste Iliada · odisea Theogony · Punon dhe Ditėt Bibliotheca · Argonautica Shih gjithashtu: Rėnia e politeizmit Helenistike Hellenic politeiste Reconstructionism Kėshilli i Lartė i Hellenes Ethnikoi This box: shiko • diskuto • redakto


Mitologji greke ka ndryshuar me kalimin e kohės pėr tė pėrshtatur me evoluimin e kulturės sė tyre, nga tė cilat mitologji, ashtu hapurazi dhe nė supozimet e tij i pashprehur, ėshtė njė tregues i ndryshimeve. Nė forma tė mbijetuar letrare mitologji greke, gjetur si mė sė shumti nė fund tė ndryshimeve progresive, ėshtė e natyrshme politike, si Gilbert Cuthbertson ka kėrkuar.

Banorėt mė parė tė Gadishullit tė Ballkanit ishin popull bujqėsor i cili, duke pėrdorur Animism, caktohet njė shpirt nė ēdo aspekt tė natyrės. Pėrfundimisht, kėto shpirtrat paqartė mori forma e njeriut dhe hyri nė mitologjinė vendore si zota. Kur fiset nga veriu e pushtuan gadishullin e Ballkanit, ata sollėn me vete njė tė ri panteonin e perendive, nė bazė tė pushtimeve, forcė, rreptė nė betejė, dhe heroizmin e dhunshme. Perėndive tė tjera tė vjetra tė botės bujqėsor ndėrfutur me ato tė pushtuesit mė tė fuqishėm ose venitur tjetėr nė parėndėsi.

Pas mesit te periudhes Arkaike, mitet pėr marrėdhėniet mes perėndive dhe heronjve mashkull mashkull bėhet gjithnjė e mė tė shpeshta, duke treguar zhvillimin paralel tė pederasti pedagogjik (Eros paidikos, παιδικός ἔρως), mendohet tė jetė futur rreth 630 pes. Nga fundi i shekullit tė pestė para Krishtit, poetėt e kishte caktuar tė paktėn njė eromenos, njė djalė adoleshent i cili ishte shok i tyre seksual, qė ēdo zot pėrveē Ares rėndėsishėm dhe shumė figura legjendare. Mė parė mitet ekzistuese, tė tilla si ato tė Akilit dhe Patroclus, edhe pastaj i hodhėn nė njė dritė pederastic. poetė Alexandrian at, mythographers e parė pas mė shumė letrar nė pėrgjithėsi nė perandorinė e hershme romake, readapted shpesh tregimet e karaktere greke mitologjike nė kėtė mėnyrė.

Arritja e poezisė epike ishte pėr tė krijuar histori-cikle dhe, si rezultat, pėr tė zhvilluar njė sens tė ri tė Kronologjia mitologjike. Kėshtu mitologji greke shpaloset si njė fazė nė zhvillimin e botės dhe tė njerėzve. Ndėrsa vetė-kontradikta nė kėto histori tė njė afat kohor absolut i pamundur, njė kronologji tė pėrafėrt mund tė dallohet. Rezultues mitologjik "historinė e botės" mund tė ndahet nė tre apo katėr mė tė gjerė periudha: Mitet e origjinės ose mosha e perėndive (Theogonies, "lindjet e perėndive"): mitet pėr prejardhjen e botės, tė perėndive, dhe racės njerėzore. Mosha kur perėnditė dhe njerėz pėrzier lirisht: tregimet e bashkėveprimit nė fillim midis perėndive, demigods, dhe njerėzve. Mosha e heronjve (mosha heroike), ku aktiviteti hyjnor ishte mė i kufizuar. E fundit dhe mė i madh i legjendave heroike ėshtė historia e Luftės sė Trojės dhe pas (i cili konsiderohet nga disa studiues si njė periudhė tė veēantė tė katėrt).

Ndėrsa nė moshėn e perėndive shpesh ka qenė e mė shumė interes pėr studentėt e bashkėkohore tė legjendė, autorėt grekė e periudha arkaike dhe klasike kishte njė preferencė tė qartė pėr moshėn e heronjve, duke krijuar njė kronologji dhe rekord tė arritjeve njerėzore pas pyetjeve se si erdhi nė botė duke u shpjeguar.
Pėr shembull, Iliada dhe Odisea heroike dwarfed hyjnores-u pėrqėndruan Theogony dhe Homeric himneve nė dy madhėsi dhe popullaritetin. Nėn ndikimin e Homerit e "kultit hero" tė ēon nė njė ristrukturim nė jetėn shpirtėrore, tė shprehura nė ndarjen e sferės sė perėndive nga sfera e tij (tė heronjve tė vdekur), i Chthonic nga madhėshtor. Nė Punon dhe Days, Hesiod e bėn pėrdorimin e njė skeme tė moshė Katėr tė Njeriut (ose Garat): Artė, Silver, bronzit dhe hekurit. Kėto gara ose moshave janė krijimet e veēantė e perėndive, Epoka e Artė qė u pėrkasin sundimit tė Cronus, e garave pasuese krijimin e Zeusit. Hesiod intercalates Epoka e (ose racore) e heronjve vetėm pas Bronzit. Mosha pėrfundimtar ishte Epoka e hekurit, periudhėn bashkėkohore gjatė sė cilės poeti jetoi. Poeti e konsideron atė si tė keqe, prania e sė keqes u shpjegua nga miti i Pandorės, kur tė gjithė e mė tė mirė tė aftėsive tė njeriut, pos shpresėn, ishin derdhur nga jar saj u pėrmbys. Nė Metamorphoses, Ovid vijon Hesiod's Koncepti i katėr moshave. Mosha e perėndive Kozmogoni dhe kozmologji Shih gjithashtu: perėndive greke lashtė dhe pemė familjare e perėndive greke

Omnia Vincit Amor (Love pushton gjitha), njė pėrshkrim i zot e dashurisė, Eros. Nga Michelangelo Merisi da Caravaggio, circa 1601-1602

"Mitet e origjinės" ose "mitet e krijimit", paraqesin njė pėrpjekje pėr ta bėjė tė kuptueshme universit nė terma tė njeriut dhe tė shpjegojė prejardhjen e botės. Versioni i pranuar mė gjerėsisht nė atė kohė, edhe pse njė llogari filozofik i fillimit tė gjėrave , ėshtė raportuar nga Hesiod, nė Theogony e tij. Ai fillon me Chaos, njė mosqenie yawning. Nga tė pavlefshme dolėn Eurynome, [citim i duhur] GE ose Gaia (e tokės) dhe disa qenie tė tjera primare hyjnor: Eros (Love), tė Abyss (e tartart), dhe Erebus.
Pa ndihmėn e meshkujve, Gaia dha lindjes tė Oranos (Sky), i cili pllenohet atėherė e saj. Nga ky bashkim ishin lindur e parė tė Titans-gjashtė meshkuj: Coeus, Crius, Cronus, Hyperion, Iapetus, dhe Oceanus, dhe gjashtė femra: Mnemosyne, Hėnė, Rhea, Theia, Themis, dhe Tethys. Pas Cronus ka lindur, Gaia dhe Oranos caktuar Titans nuk mė duhej tė lindur. Ata u pasuan nga njė sy Cyclopes dhe Hecatonchires ose qindra duar Ones. Cronus ( "e dinak, i ri dhe mė tė tmerrshme tė fėmijėve Gaia tė") castrated babait tė vet dhe u bė sundimtar i perėndive me motrėn e tij Rhea-gruaja si bashkėshorte e tij, dhe tė tjera u bė Titans gjykatė e tij.

Attic black-motive amphora pėrshkruanin Athene duke u "rilindur" nga kreu i Zeusit, i cili kishte gėlltitur nėna e saj, Metis, perėndeshė e lindjes, Eileithyia, mbi tė drejtėn e ndihmon - 550-525 pes - Louvre
 
PM  Top
Etore
view post Posted on 19/1/2010, 12:54 Quote




Njė motiv i ati-kundėr-konfliktit djali u pėrsėritet kur Cronus u pėrballėn nga djali i tij, Zeus. Shkak se e kishte tradhtuar Cronus babait tė tij, ai kishte frikė se pasardhėsit e tij do tė bėjė tė njėjtėn gjė, e kėshtu ēdo herė Rhea dha lindjes, ai rrėmbejė fėmijės dhe ka bėrė kėto blerje. Rhea urryer kėtė dhe mashtruar atė duke u fshehur Zeus dhe duke pėrfunduar njė gur nė batanije njė fėmijė, i cili Cronus ngrėnė. Kur Zeus ishte rritur, ai ushqeu njė pije i ati i tij e droguar e cila shkaktoi Cronus tė vjellat, duke hedhur deri fėmijė tė tjerė Rhea dhe guri, e cila kishte qenė ulur nė stomak Cronus 'tė gjithė sė bashku. Atėherė Zeus sfiduar Cronus tė luftės pėr mbretėrim i perėndive. Nė tė fundit, me ndihmėn e Cyclopes (qė Zeus liruar nga tartart), Zeus dhe vėllezėrit e motrat e tij ishin fitimtarė, ndėrsa Cronus dhe Titans u hodhėn poshtė me burgim nė tartart.

Zeus ishte rrėnuar nga tė njėjtin shqetėsim dhe, pas njė profeci qė pasardhėsit e gruas sė tij tė parė, Metis, do tė lindė njė zot "mė i madh se ai"-Zeus gėlltiten e saj. Ajo tashmė ishte shtatzėnė me Athene, megjithatė, ata e bėri atė tė mjerueshme, derisa Athene ia plas me radhė nga koka e tij plotėsisht i rritur dhe tė veshur pėr luftė. Kjo "Rilindja" nga Zeus ėshtė pėrdorur si njė justifikim pėr pse ai nuk ishte "zėvendėsohet" nga njė fėmijė i brezit tė ardhshėm tė perėndive, por llogariten pėr praninė e Athene. Ėshtė e mundshme se ndryshimet kulturore nė pėrparimin e zhytur tashmė njė kohė tė gjatė nė kėmbė kult lokal Athene nė Athinė nė panteonin ndryshimin olimpike pa konflikt, sepse kjo nuk mund tė kapėrcehen.

Mendimi mė tė hershme greke pėr poezi konsiderohet theogonies tė jetė zhanėr poetik prototypical-the-mythos prototypical dhe numėrohet fuqitė magjike pothuajse nė tė. Orfeut, poeti archetypal, gjithashtu ishte kėngėtarja archetypal e theogonies, qė ai pėrdor pėr tė qetėsuar deteve dhe stuhitė nė Argonautica Apollonius ', dhe qė tė lėvizni zemrat me gurė tė perėndive tė krimit nė prejardhjen e tij nė ferr. Kur Hermes trillon the lirė nė Himni Homeric pėr Hermes, gjėja e parė qė ai nuk ėshtė kėnduar pėr lindjen e perėndive. Theogony Hesiod nuk ėshtė vetėm njė llogari tė plotė tė mbijetuar e perėndive, por edhe llogaria e plotė tė mbijetuar funksion poet arkaik, me thirrje e muzės gjatė saj paraprake te Muses. Theogony gjithashtu ka qenė subjekt i shumė poezive tė humbur, duke pėrfshirė ato atribuohet Orfeut, Musaeus, Epimenides, Abaris, dhe shikues tė tjerė legjendare, tė cilat ishin pėrdorur nė purifications rituale private dhe mister-ritet. Ka indikacione se Platoni ishte njohur me disa versione tė theogony profetik. Njė heshtje do tė ishte pritur rreth besimeve dhe riteve fetare, megjithatė, dhe se natyra e kulturės nuk do tė kishte qenė e raportuar nga anėtarėt e shoqėrisė, ndėrsa besime u mbajtėn. Pasi pushuan tė bėhen besimeve fetare, disa do tė kishte njohur ritet dhe ritualet. Allusions shpesh ekzistonte, megjithatė, pėr aspekte qė janė mjaft publik.

Images ekzistonte nė qeramikė dhe objektet fetare qė ishin interpretuar dhe mė shumė tė ngjarė, keqinterpretuar nė shumė mite dhe tregime tė ndryshme. Njė fragmente disa nga kėto vepra tė mbijetojnė nė citatet nga filozofėt Neoplatonist dhe zbuluar kohėt e fundit scraps papirus. Njė nga kėto scraps, tė Papirusi Derveni tani dėshmon se tė paktėn nė shekullin e pestė para Krishtit njė theogonic-poemė cosmogonic e Orfeut ishte nė ekzistencė. Kjo poemė u pėrpoq qė tė tejkaloj Theogony Hesiod dhe gjenealogjia e perėndive u zgjeruar mbrapa tė Nyx (natėn) si njė fillim i fundit femėr pėrpara Eurynome, Urani, Cronus, dhe Zeus. natės dhe errėsirės mund tė vė shenjėn e barazimit me Chaos .

The Kozmologėt parė filozofik reaguar kundėr, apo e ndėrtuar ndonjėherė mbi, konceptet popullor mitik qė kishte ekzistuar nė botėn greke pėr disa kohė.
Disa prej kėtyre konceptimeve popullore mund tė nxirren nga poezia e Homerit dhe Hesiod. Nė Homerit, Toka shihej si njė disk banesė nė det mbi lumin e Oceanus dhe anashkaluar nga qielli hemispherical me diellin, hėnėn dhe yjet. Diellit (Helios) traversed qiejt si njė charioteer dhe lundruan rreth Tokės nė njė tas tė artė gjatė natės. Sun, tokė, qiellin, lumenjtė, dhe erėrat e forta mund tė trajtohen nė lutje dhe i bėri thirrje tė betimeve e dėshmitarėve. Fissures telefona celularė janė konsideruar gjerėsisht si hyrje nė shtėpinė nėntokėsore tė ferr dhe paraardhėsit e tij, shtėpinė e tė vdekurit. Ndikimet nga kultura tė tjera tė dhėnė gjithmonė tema tė reja. Panteonin grek Shih gjithashtu: Religjioni nė Greqinė e lashtė dhe Dymbėdhjetė Olympians
 
PM  Top
Etore
view post Posted on 19/1/2010, 13:28 Quote




Dymbėdhjetė Olympians nga Monsiau, rreth shekullit tė 18-tė.

Sipas mitologjisė klasike-kohės, pas pėrmbysjes sė Titans, tė panteonin e re e perėndive dhe perėndesha u konfirmua. Ndėr perėnditė kryesore greke ishin Olympians, qė banojnė nė majė tė malit Olimp nėn syrin e Zeusit. (Kufizimi i numrit tė tyre pėr dymbėdhjetė duket tė ketė qenė njė ide relativisht moderne.) Pėrveē Olympians, grekėt adhuruan perėndi tė ndryshme tė fshat, cjapi-Pan zot, Nymphs (shpirtrat e lumenjve), Naiads (i cili ndal nė burimet), Dryads (tė cilėt ishin shpirtrat e pemėve), Nereids (qė banonin nė det), zotat e lumit, Satyrs, dhe tė tjerėt. Pėrveē kėsaj, ka qenė fuqitė e errėta tė botės sė krimit, tė tilla si Erinyes (ose Furies), tha pėr tė ndjekur ata fajtor pėr krime kundėr gjakut tė afėrmit. Nė mėnyrė pėr tė nderuar perėnditė e lashtė greke, poetėt kompozoi himneve Homeric (njė grup prej tridhjetė e tre kėngė). Gregory Nagy i pėrket "e madhe himneve Homeric si preludes thjeshtė (krahasuar me Theogony), secila prej tė cilave invokes njė zot".

Nė shumėllojshmėrinė e gjerė tė mitet dhe legjendat qė pėrbėhet nga mitologji greke, perėndive qė ishin amtare tė popujve greke janė pėrshkruar si ka trupa fizik, por nė thelb ideale. Sipas Valter Burkert, karakteristika kryesore e anthropomorphism greke ėshtė se "zotat grek janė persona jo, abstraksionet, ideve ose koncepteve." [33] Pavarėsisht nga forma nė themel tė tyre, zotat e lashtė greke kanė aftėsi shumė fantastik, mė e rėndėsishme ėshtė se perėnditė nuk janė tė prekur nga sėmundja, dhe mund tė plagosur vetėm nė rrethana tepėr tė jashtėzakonshme. Grekėt konsiderohen pavdekėsi si karakteristikė dalluese e perėndive tė tyre, ky pavdekėsi, si edhe pavenitur rinisė, ishte siguruar nga pėrdorimi i vazhdueshėm e nektar dhe ambrosia, me tė cilin gjaku hyjnor ėshtė pėrtėrirė nė venat e tyre.

Zeus

Secili zot zbret nga gjenealogjia e tij ose tė saj, ndjek interesat e ndryshme, ka njė fushė tė caktuar tė ekspertizės, dhe udhėhiqet nga njė personalitet unik, megjithatė, kėto pėrshkrime tė lindin nga njė shumėllojshmėri e variante arkaike lokale, tė cilat nuk janė dakord gjithmonė me njėri-tjetrin . Kur kėta zota janė tė thirren nė poezi, lutje, ose kulti, ata janė tė referuara nga njė kombinim tė emrit tė tyre dhe epitete, qė tė identifikojnė ata nga kėto dallime nga manifestime tė tjera tė vetes sė tyre (p.sh. Apollonit Musagetes ėshtė "Apollo, [si] udhėheqės i Muses "). Nga ana tjetėr epitet mund tė identifikojnė njė aspekt tė veēantė dhe tė lokalizuara tė zot, nganjėherė mendohet tė jetė tashmė e lashtė gjatė epoka klasike tė Greqisė.

Shumica janė perėndi qė lidhen me aspekte tė veēanta tė jetės. Pėr shembull, Afėrditė ishte perėndeshė e dashurisė dhe bukurisė, Ares ishte zot i luftės, ferr zoti i tė vdekurve, dhe Athena perėndeshė e urtėsinė dhe guximin. Disa zotat, tė tilla si Apollo dhe Dionysus, zbuloi personalitete kompleks dhe pėrzierjet e funksioneve, ndėrsa tė tjerėt, tė tilla si Hestia (fjalė pėr fjalė "vatėr") dhe Helios (fjalė pėr fjalė "diell"), ishin pak mė shumė se personifications. Tempujt mė mbresėlėnėse priren tė jenė tė pėrkushtuar pėr njė numėr tė kufizuar tė perėndive, tė cilėt ishin nė qendėr tė mėdha kulte pan-Helenike. Kjo ishte, megjithatė, tė pėrbashkėt pėr tė rajoneve individuale dhe fshatrave pėr pėrkushtimin e kulteve tė perėndive tė tyre tė vogla. Shumė qytete tė nderuar edhe mė tė mirė zotat e njohur me ritet e pazakontė lokale dhe mitet e ēuditshme lidhur me ata qė ishin tė panjohur tjetėrkund. Gjatė moshės heroike, kultin e heronjve (ose demi-zotat) qė plotėsohet nga zotat. Mosha e perėndive dhe njerėzve

Martesa e Peleus dhe Thetis, nga Hans Rottenhammer

Tejkalimin moshė kur zotat jetonin vetėm dhe mosha kur ndėrhyrje hyjnore nė ēėshtjet njerėzore ėshtė e kufizuar ishte njė moshė nė tranzicion nė tė cilat zotave dhe njerėzve lėvizur sė bashku. Kėto ishin ditėt e para tė botės, kur grupet e pėrzier mė lirisht se ata nuk mė vonė. Shumica nga kėto tregime u tha mė vonė nga Ovid's Metamorphoses dhe ata shpesh janė tė ndarė nė dy grupe tematike: tregime tė dashurisė dhe tregime tė ndėshkimit.

Mit tė dashurisė shpesh pėrfshijnė incesti, ose joshje ose pėrdhunimin e njė gruaje nga njė zot i vdekshėm mashkull, duke rezultuar nė pasardhėsit heroike. Historitė pėrgjithėsisht sugjerojnė se marrėdhėniet nė mes tė zotave dhe njerėzve qė kanė diēka pėr tė shmangur, edhe marrėdhėniet e miratoni rrallė kanė mbaresa tė lumtur. Nė disa raste, njė mates femėr hyjni me njė njeri i vdekshėm, si nė Himni Homeric tė Afėrditė, ku perėndeshė qėndron me Anchises pėr tė prodhuar Enea.

Dionysus

Lloji i dytė (tregime e dėnimit) pėrfshin pėrvetėsimin apo shpikje e disa Objekti i rėndėsishėm kulturor, si kur vjedh Prometeu zjarrin nga perendite, kur Tantall vjedh nektar dhe ambrosia nga tabela Zeus 'dhe jep subjekteve-zbulimin e tij tė atyre fshehtat e perėndive, kur Prometeu apo Lycaon trillon sakrificė, kur mėson Demeter bujqėsi dhe Mysteries tė Triptolemus, ose kur Marsyas trillon the aulos dhe hyn nė njė garė muzikore me Apollonit. Ian Morris konsideron aventurat Prometeu "si" njė vend nė mes tė historisė sė perėndive dhe qė i njeriut ". Njė fragment anonime papirus, datė nė shekullin e tretė, pėrshkruan gjallėrisht dėnim Dionysus 'e mbretit tė Trakės, Lycurgus, tė cilit njohja e zot i ri erdhi shumė vonė, duke rezultuar nė dėnime tė tmerrshme qė shtrihet nė Afterlife. Historia e ardhjes sė Dionysus pėr tė ngritur kultin e tij nė Thrakė ishte edhe objekt i njė trilogji Aeschylean. Nė njė tjetėr tragjedi , Bacchae The Euripidi ", mbreti i Thives, Pentheus, dėnohet nga Dionysus, sepse ai disrespected perėndia dhe spiunuar mbi Maenads tij, adhuruesit femėr e zot.

Demeter dhe Metanira

Nė njė histori tjetėr, nė bazė tė njė folktale vjetėr motiv, [43] dhe duke i bėrė jehonė njė temė tė ngjashme, Demeter ishte nė kėrkim pėr vajzėn e saj, Persephone, duke marrė formėn e njė grua e vjetėr tė quajtur Doso, dhe ka marrė njė mikpritės i mirėpritur nga Celeus, tė Mbreti i Eleusis nė Atikė. Si dhuratė pėr Celeus, pėr shkak tė mikpritjen e tij, Demeter planifikuar pėr tė bėrė djali i tij Demophon njė zot, por ajo nuk ishte nė gjendje pėr tė pėrfunduar rituale, sepse nėna e tij dolėn nė Metanira dhe pashė djalin e saj nė zjarr dhe screamed nė trembje, i cili i zemėruar Demeter , i cili ankohej se njeriu i pamend nuk e kuptojnė konceptin dhe rituale. Mosha Heroic

Mosha nė tė cilat heronjtė jetuar njihet si mosha heroike. Tė epik dhe poezi gjenealogjik krijuar cikle tė grumbulluara rreth histori heronjtė apo ngjarje tė veēantė dhe krijoi marrėdhėnie familjare mes heronjtė e tregimeve tė ndryshme, duke rregulluar ato tregimet nė rend. Sipas Ken Dowden, "ka edhe njė efekt sagė: ne mund tė ndiqni fatit tė disa familjeve nė brezat e njėpasnjėshme."

Pas rritjes sė kultit hero, zotave dhe heronjve tė pėrbėjė fushėn lidhur me rituale fetare dhe sė bashku janė tė gėzojė askush nė betimet dhe lutjet tė cilat janė drejtuar atyre. [19] Nė kontrast me moshėn e perėndive, gjatė moshės heroike regjistri i heronjve asnjėherė nuk ėshtė dhėnė formė tė caktuar dhe pėrfundimtar; zotat e madhe nuk janė mė tė lindur, por heronj tė reja mund gjithmonė tė ngrihen lart nga ushtria e tė vdekurve. Njė tjetėr ndryshim i rėndėsishėm midis kultit heroi dhe kultin e perėndive ėshtė se heroi bėhet qendėr e identitetit tė grupit lokal.

Ngjarjet monumentale e Herakliut janė konsideruar si gdhirė e moshės sė heronjve. Pėr Heroic Age janė tė pėrshkruhet edhe tri ngjarje tė mėdha ushtarake: ekspeditė Argonautic, Lufta Theban dhe Luftės sė Trojės. Heracles dhe Heracleidae Mė tepėr: Heracles dhe Heracleidae

Heracles dhe Heracleidae

Disa studiues besojnė qė pas mitologji e komplikuar Heracles 'ka ndoshta ishte njė njeri i vėrtetė, ndoshta njė kryetar-vasal tė mbretėrisė sė Argos. Disa studiues sugjerojnė se historia e Herakliut ėshtė njė alegori pėr miratimin nė vit diell nėpėrmjet dymbėdhjetė yje e zodiakut. Tė tjerė tregojnė pėr mitet mė parė nga kulturat e tjera, duke treguar historinė e Herakliut si njė adaptim lokal i miteve heroit vendosur tashmė edhe . Tradicionalisht, Herakliut ishte bir i Zeusit dhe Alcmene, mbesa e Perseu.
Shfrytėzon fantastike e tij vetmuar, me popullin e tyre shumė tema pėrrallė, me kusht qė materiale shumė pėr legjendė popullore. Ai ėshtė portretizuar si njė sacrificier, pėrmendet si njė themelues i altarė dhe e imagjinuar si njė hamės i etur vetė, ai ėshtė nė kėtė rol qė ai tė dilte nė komedi, ndėrsa fundi i tij tragjik dhėnė shumė material pėr tragjedinė - Heracles konsiderohet nga Thalia Papadopoulou si "njė lojė tė njė rėndėsie tė madhe nė shqyrtimin e drama tė tjera Euripidean." Nė artit dhe Heracles literaturė u pėrfaqėsua si njė njeri jashtėzakonisht i fortė e lartėsisė sė moderuar, arma e tij karakteristike ishte hark, por shpesh edhe klubit. Vase piktura tregojnė popullariteti i pashembullt e Herakliut, lufta e tij me e luanit janė paraqitur qindra herė.

Hera the Heracles foshnja gjiri, i rrethuar nga Athena (nga i parė) dhe Afėrditė nė tė majtė dhe tė djathtė, Iris, tė dėrguarit tė Hera, i cili kryen personeli me krahė (caduceus), hollėsi nga njė tė kuq Apulian-figurė lekythos mbledhje, c. 360-350 pes - presepio

Heracles gjithashtu hyri etrusk dhe mitologjisė romake dhe kult, dhe thirrje "mehercule" u bė si tė njohura pėr Romakėve si "Herakleis" ishte e grekėve. Nė Itali ai u adhuruan si perėndi nga tregtarėt dhe tregtarėt, edhe pse tė tjerėt edhe lut atė pėr dhuratat e tij karakteristike e fat tė mirė apo shpėtimi nga rreziku.

Heracles mbushur prestigj tė lartė sociale nėpėrmjet emėrimit tė tij si paraardhės zyrtare tė mbretėrve Dorian. Kjo ndoshta ka shėrbyer si njė adoptim pėr migrimin Dorian nė Peloponezit. Hyllus, heroi eponymous e njė phyle Dorian, u bė i biri i Herakliut dhe njė nga Heracleidae ose Heraclids (pasardhėsit e shumta tė Herakliut, veēanėrisht pasardhėsit e Hyllus - Heracleidae tė tjera tė pėrfshira Macaria, Lamos, Manto, Bianor, Tlepolemus, dhe Telephus ). Kėto Heraclids pushtuar mbretėritė e Peloponezit Mycenae, Spartes dhe Argos, duke pretenduar se, sipas legjendės, tė drejtėn pėr tė sunduar ato nėpėrmjet paraardhėsi i tyre. Rritja e tyre tė dominimit ėshtė quajtur shpesh "pushtimit Dorian". The Lydian dhe mė vonė mbretėrve maqedonas, si sunduesit tė rangut tė njėjtė, gjithashtu u bė Heracleidae.

Anėtarė tė tjerė tė kėtij brezi mė tė hershme tė heronjve, tė tilla si Perseu, Deucalion, Theseus dhe Bellerophon, kanė shumė tipare tė pėrbashkėta me Heracles. Ashtu si ai, shfrytėzon e tyre janė tė vetmuar, fantastike dhe kufirit mė pėrrallė, si ato mbysin monsters si dhe Chimera kandil deti. Adventures Bellerophon janė llojet e zakonshme, tė ngjashme me aventurat e Herakliut dhe Theseus. Dėrgimi i njė hero pėr vdekjen e tij supozohet ėshtė gjithashtu njė temė e shpeshtė nė fillim kėtė traditė heroike, pėrdoret nė rastet e Perseu dhe Bellerophon. Argonauts Pėr mė shumė detaje mbi kėtė temė, shih Argonauts.

I vetmi mbijetuar epike helene, tė Argonautica e Apollonius tė Rodosit (poet epik, dijetar, dhe drejtor i Bibliotekės sė Aleksandrisė) tregon Miti i udhetimin e Jason dhe Argonauts tė rifitoj the Fleece Artė nga vendi mitik i Colchis. Nė Argonautica, Jason ėshtė impelled mbi kėrkesėn e tij nga Pelias mbreti, i cili merr njė profeci qė njė njeri me nje sandale do tė jetė ndėshkim i drejtė e tij. Jason humb njė sandale nė njė lumė, arrin nė gjykatėn e Pelias, dhe epike ėshtė vendosur nė lėvizje. Pothuajse ēdo anėtar i brezit tė ardhshėm tė heronjve, si edhe Herakliut, shkoi me Jason nė anije Argo tė shitet the Fleece Artė. Kjo gjithashtu pėrfshinte Theseus brez, i cili shkoi nė Kretė pėr tė vrarė tė Minotaur, Atalanta, heroina femra dhe Meleager, i cili dikur kishte njė epike e ciklit tė tij tė rivale tė Iliada dhe Odisea. Pindar, Apollodori Apollonius dhe tė pėrpiqet pėr t'i dhėnė lista e plotė e Argonauts.

Edhe pse Apollonius shkroi poemėn e tij nė shekullin e 3 pes, kompozimi i tregimit tė Argonauts ėshtė mė herėt se Odisea, i cili tregon familjaritet me shfrytėzon tė Jason (e pėrhumbur i Odiseut mund tė ketė qenė themeluar pjesėrisht nė tė). Nė kohet e lashta e ekspeditės ishte konsideruar si njė fakt historik, njė incident nė hapjen e Detit tė Zi nė tregtinė dhe kolonizimi grek. Ai ishte gjithashtu shumė popullor, duke formuar njė cikėl nė tė cilėn njė numėr i legjendave lokale u bė e bashkangjitur. Historia e Medea, nė veēanti, tė kapur imagjinatėn e poetėve tragjike.

Cadmus

Nė mes tė Argo dhe Luftės Trojan, nuk ishte njė brez i njohur kryesisht pėr krimet e saj tė tmerrshme. Kjo pėrfshin veprimet e Atreus dhe Thyestes nė Argos. Pas miti i shtėpisė sė Atreus (njė prej dy dinastive kryesor heroik me shtėpinė e Labdacus) qėndron problemi i shpėrndarjen e pushtetit dhe tė mėnyra e pranimit tė sovranitetit. The binjakėt Atreus dhe Thyestes me pasardhėsit e tyre ka luajtur rolin kryesor nė tragjedinė e shpėrndarjen e pushtetit nė Mycenae.

Cikli Theban merret me ngjarjet qė lidhen veēanėrisht me Cadmus, themeluesi i qytetit, dhe mė vonė me veprimet e Laius dhe Edipi nė Thives, njė seri tregimesh qė tė ēojė nė grabitje pėrfundimtar tė atij qyteti nė duart e shtatė kundėr Thives dhe Epigoni

Edited by Etore - 12/2/2010, 07:57
 
PM  Top
Etore
view post Posted on 12/2/2010, 07:36 Quote




Afro-dita Perėndesha e dashurisė (Afron ditėn)
Aphrodite Venera Ashtar Ishtar

Aferdita (Aphrodite) ishte hyjneshe e dashurise ,deshirave te zjarrta dhe e bukurise
Sipas Homerit Afrodita ishte e bija e Zeusit dhe e Dianės hyjneshės sė shiut.Hesiodi thoshte se lindi nga shkuma e detit kur Kroni kastroi te atin Uranin nė ujdhesėn e Qipros.

Vendlindja ne siujdhesen e Qipros apo Kiteres ka domethenien e saj Kurthit magjik te Afrodites askush nuk ka munduar ti shpetoj .Te gjith e kane provuar se per te duhen pak toke sa n je ujedhese dhe shume qiell dhe ajer e drite hyjnore qe vendelindjes se hyjneshes Afrodite nuk i mungoi kurr. Bukuria dhe magjepsja jane tipare te qenesishme te saj qe e bejne Afroditen hyjneshen me te pamposhtur qe as hyjnite as njerezit e asnje qenie e gjalle nuk kane mundur ta perballojne. Pas lindjes se saj,Zeusi ishte i frikesuar se hyjnite mund rte perplaseshin per doren e Afrodites per martese ,keshtu qe e martoi ate me Hefestin hyjnine e farketimit ,me te vendosurin e hyjnive. Efesti nuk mud te besonte ne fatin e tij te lumtur dhe perdori te gjitha aftesirte e tij per te bere dhurate me xheveairet me te kushtueshme per te . Ai I beri nje brez marramendes magjike te punuar ne filigram ari. kur e veshi brezin e saj magjik nuk kishte njeri qe mund ti rezistonte ,dhe ajo ishte e paperballuesheme edhe pa ate brez. Kjo zgjedhje qe beri Efesti nuk ishte shum e mencur se kur ajo e veshi brezin j magjik asnje nuk mund t,i rezistonte dot asaj.Ajo deshironte harene gezimet dhe magjepsjen dhe nuk mund te ishte mbi te gjitha nje qenie terheqese si gruaja blozetarit ,punerendit Hefest.
Ne mitologjine Romane venus eshte hyjnesha e dashurise dhe e bukurise dhe Kupidi Erosi qe lajmetari I dashurise.

Mėrsina ishte pema e saj,por edhe bliri,shega trendafili, e lulekuqja . Pėllumbi, mjelma dhe trumcaku harabeli dallendyshja ishin zogjtė e saj.. Eplotefuqishme mbi hyjnitė,njerėzit dhe krijesat,rrjetes se magjishme te saj nuk I shpeton kerkush. Labirinthi i shpirtit ėshtė yllesia e mahnitese e kesaj hyjnesheKulti saj ishte I perhapur anene mbane ne boten e lashte .Ne Qipro dhe Kitera e njohin si Afrodite ,te asiro –babilonasit dhe Fenikasit e njihnin si Ishtar ,ne Etruri dhe ne Rome e njihnin si Venusi V enera ,Siro Palestinezet e njohin si Ashtar .Per Aferditen u ndertuann tempuj ne Kind,Pafos,Korinth,Alaband.Tempulli I Veneres nene tek forumi I Cerzarit ddhe tempulli I Veneres ne krah te forumit Romak kana qene tempujt me te medhenj kushtuar Afrodites ..Afrodita si hyjnesha e dashurise dhe e bukurise u percoll si imazh nga skulptor ,piktor .poet dhe astronom te te gjitha kohrave nga qe bukuria trupore si tipari me I qensishem I qenieve njerezore nuk ka munguar asnje brezi Ajo eshte shoqeruar me miresi .Festivale per te ishin Afrodiaket te cilat festoheshin ne qendra te ndryshme te Greqisi e vecanerisht ne Athine dhe Korinth.
Prftereshat e saj nuk ishin prostituta , por grate qe paraqesi perendeshen dhe maredhenit seksuale me to ishte nje metode adhurimi



Perjetimet qe pervijohen ne nje rreth rrites jane pervoja tejet te rendesishme ne jeten e hyjnive dhe te njerezve .Aferodita ,hyjnesha e pervojave intime ,vlerave shpirterore te pa cmuara ka idhetaret e dashurise se ameshuar Shpirti i nėnshtrohet njė procesi sa hyjnor aq edhe magjik.Fillimisht ai mbushet me magjepsje dhe bukuri nga hyjneshat Karite,madhohet mot pas moti nga Horet,ngizet me lajka e mister nga hyjnesha Pieta,pushtohet nga dėshira e zjarrtė e dashurisė nė nxitjen e Hyjnive Himer dhe Poti prej Himenit shtyet drejt deshirės pėr martesė dhe sidomos

Erosit qė e goditet me shigjetat e dashurisė qė askush nuk mundi t’i shmang.Pas kėtij rrugėtimi shpirti i dorėzohet hyjneshės Afroditė.

Afrodita ėshtė hyjnesha pėrgjegjėse e e tė gjithė kėtij universi shpirtėror ku fanitja(dukja) , gėzimi i ėmbėl , lidhja hyjnore, por jo pak edhe dhimbja, urretja e tėrbimte , humbjet tragjike janė padyshim janė pjese e lojės mė tė bukur hyjnore qe kanė rastin ta provojnė pa pėrjashtim hyjnitė dhe njerėzit.Shpirt i pushtuar nga 7 hyjnit e magjisė sė parėfyeshme pranon tė pushtohet pa kushte nga hyjnesha e bukurisė dhe magjepsjes Afroditė Askush ; ndėr hyjni dhe vdekėtar nuk e pėrbuzi kur ra nė rjetėn e Afroditės pėr kundrazi pranoi padiskutuar tė dehej nga mushti i dashurisė duke besuar se nuk ka sprovė mė tė bukur se tė jet rob, qoftė dhe i pėrjetshėm i kėsaj ndjenje .

Afrodita mbronte shpirtrat e dashuruar ne betejat luftarake apo ne shtrengatat detare .Por edhe dashurite pa pergjigje kane ndezzur urrejtje qe kane pasur fund tragjik .Egoizmi i bukuroshit Narciz , i dashuruar me vetveten ndeshkohet me vetvrasje .Edhe Aferdita nuk perjashtohet sit e gjithe hyjnoret nga lidhjet e saj dashurore.Zeusi I zgjodhi si bashkeshort te birin ,farketarin hyjnor Efest Afrodita pati disa sprova dashurie ..

Me Aresin hyjnine zemerake te luftes pati si pas ardhes -Erosin ,Antorin ,Deimosin,Fobin ,dhe Harmonine);me Dionisin ,zotin e veres ,pati djale Priapin e nde te vdekshmit me Ankizin mbretin Dardan pati Eneun legjendar Afrodita qe promotore e ngjarjes me te levduar nga Homeri ne Lashtesi .Ilioni ,Troja legjendare do te kishte pasur nje fat tjter pote mos ishte kjo hyjnesh .Prej bukurise dhe hireve te Afrodites Paridi (Aleksandri) I trojes ,me I vogli djale I Priamit mbretit te Ilionit ,u verbuya ne perzgjedheje e me te bukures hyjnore :Heres ,Atenes Afrodites .Per syte gja me te bukur ne kete bote nuk kish ,por Paridi nuk hezitoje ta zgjidhte Afroditen edhe sepse mori premtimin e saj pert ta gezuar me gruan me te bukur te gadishullit yte Hemit (Ballkanit)Helenen e Spartes dhe qe me ndihmen e saj e ktheu ne Helenen e Trojes Mollen e arte me neshkrimin ‘’Me te bukures ‘’ asaj ia dha princi i Trojes ,Paridi.Tmerrimi hyjnesha e grindjes nuk qe ftuar ne nje dasem hyjnish.Nga meria ajo vjen dhe hedh ne dasem nje molle te arte ku qe gdhendur me se bukures .Kaq u desh qe te fillonte sherri ndermjet Aferdites,Heres dhe Atenes.per te ndare kete enigme .Hyjneshat per te zgjidhur grindjen iu drejtuan Paridit princit te Trojes. Aferdita per ta joshur Paridin i premtoi se do t’I jepte gruan me te bukur ne bote ,Helenen.Ai ia dha mollen Aferdites.Qe nga ai cast molla e me se bukures u kthye ne’’ molla e sherrit’’ . Aferdita vertet e ndihmoi Paridin te sjell n ne Troje Helenen po ajo nderkohe hapi siparin e konfliktit te se drejtes ndermjet lidhjes bashkeshortore dhe lidhjes erotike ne formimin e qytetrimit njerezor.Homeri na e sjell kete zgjidhje si e drejte e Menelaut per tu hakmare ndaj Paridit qe thyen mikepritjen dhe prish bashkeshortesine .Vendoset te shembet Troja simboli I pasurise mireqenies por e dhe I lirise se tepruar.Primi duke ja lejuar te birit dhunimin e bashkeshortesise se Menelau- Helene ka pranur ndeshkimin hyjnor te shembjes se Trojes.Mbreterit e lashtesise kishin kuptur se celesi vazhdimesise se qytetrimit njerezor qe ruajtja si te shenjta lidhjet bashkeshortore ,andaj asnjeri prej tyre nuk nguroje te merrte pjes e ne ekspediten ndeshkuese te kohes kunder Trojes .Menelau sipas legjendes nuk qe I vetmi pretendent I kurores bashkeshortore me Helenen Petendentet e tjere eshte e natyrshme qe ta pranonin pa diskutim kete kanun te ri tte se drejtes bashkeshortore qe bente diference me epoken e matriarkatit pararendes .Familja do te konsiserohej si njesia qyteteruese andaj asnje nga trimat e lashtesise nuk nguruan te marrin pjese ne ekspediten ndeshkuese ndaj Paridit te Trojes.Kete ekspedite e udhehoqi AgaMemnoni (Aga I mendjes ) qe mundi te mbllodhi rreth vehtes 150000 luftetare te idese se re per familjen kundra Trojes Ne ngjarjen epokale te luftes se Trojes qe protagonist dhe deshmitare te gjitha hyjnite e Olimpit dhe rrotullise pa perjashtim dhe kush me trimat e lashtesise qe do te provoni fuqine e rinise ,mencurine e bujarise, tmerret e luftes,dhimbjn e humbjes, dredhine e pellazgeve hyjnor dhe lavdine e fitores dhe te perjetesise .E tere trimria e epokes e kthyer ne epos per Ilionin e kurorezuan Homerin ne perjetesine Olimpiane .Pa misteret e Afrodites shpirterve njerezor do tju mungonte personaliteti ,karakteri dhe vullnetet e stuhishme qe shenjojne historine njerezore pra do te ishin si qeniet instiktive riprodhuse te zinxhirit biollogjik.
 
PM  Top
Etore
view post Posted on 12/2/2010, 07:55 Quote




Artemis

Artemisa shpeton Efigjenine
Artemisa(Diana tek Romaket) eshte bija e Zeusit dhe Letos.Vellai binjak i saj eshte Apoloni.hyu i dritės dhe i diellit sipas rrefimevce tė lashta kanė lindur nė ishullin e Delo.Hyjnesha e pyjeve e kafsheve tė gjahut.
Ajo ishte mbrojtesja e te rinjve . Si Apoloni ajo gjuante me shigjeta tė arta.Ajo identifikohet me Hėnėn. Ajo gjitashtu kujdesej pėr lindjen e fėmijvė qe mund te duket e ēuditshme per nje virgjereshė Artemisa lindi pak ēaste pėrpara tė vėllait Apolonit .Ajo u kujdes per te emen * Leton * qe sillte pas saj nė jetė binjakun e saj* Apolonin .
Vuajtjet nė lindje te sė jėmės e tmerruan Artemisėn qe u betua nė heshtje qė tė mos i provonte kurrė ato vuajtje. Andaj Ajo mbeti hyjneshe e virgjerisė Ajo u bashkua me Hekatėn.
Selvia qiparisi ėshtė peme e saj .Te gjitha kafshet e egra i adhuron e nė veēanti dreri(Kaprollin).
E ema Letoja pėr t’i shpėtuar Pitonit te tmerrshem qė e ndiqte kudo pėr ta vrarė* sipas urdherit te HERES * e detyroi tė nxitonte tė mbrinte nė Delos qė aso kohe qe njė ishull lundrues.Sa shkeli nė ishull nga fundi i detit ndolen dy shkembinnj te mėdhenj qe ndalen ishullin dhe penguan zvaranikun perbidėsh qė ta vriste .Ne malin Kint * Letoja lindi binjakėt Artemisa dhe Apolon. Por ka tė tjerė qė mendojnė qė Letoja duhet ti kete lindur femijte pyllin e Oritiga nė Efes ku tė lashtėt ngritėn tempullin e Artemisės qė qe dhe mrekullia e shtatė e antikitetit .
Artemisa nuk qe vetėm hyjneshė e pellazgėve hyjnor te gadishullit te Hemit (Ballkanit)Tek sivellezerit Hetitė kjo hyjnesh thirrej me emrin Rutamish ndersa Lidasit ate e therritnin Artimen qe i kushtoheshin drerit dhe drenushes
Ne Greqinė dhe Romėn e lashtė kulti i Artemisės ka qėnė shumė i pėrhapur Ne kuptimine e tė lashteve Apoloni dhe Artemisa identifikoheshin edhe me Diellin e Hėnėn .
Artemisa qe hyjneshe e natyrės dhe e pjellmėrisė se saj .E tėrė fauna dhe flora qenė nėn mbrojtjen e saj.
Nėn mbrojtjen e saj qenė edhe nėnat e reja qė tė sillnin ne jetė femijė tė shėndetshėm. Nė kėtė shėrbim*ndihmėn e parė* ia dha sė jemes LETOS qe sillte nė jetė pas saj Apolonin vellain e saj binjak.
Artemisa qe edhe hyjneshe e burimeve shėruese* por me tė duhet tė ishe edhe shumė i kujdesshėm se ēdo pėrplasje e pa dėshiruar me tė mund tė pesoje ēmenduri *paralizė apo edhe vdekje tragjike.
Vetėm hiret e bukuroshit Narciz e tunduan atė dhe pėr tė qe gati ta falte virgjerinė. Por miti e kishte tė paracaktuar fatin e saj.Bukuroshi nuk ju pėrgjegj dashurisė sė saj.Narcizi qe parė nė pasqyrat e kristalta tė burimeve tė hyjneshės dhe u dashurua me pasqyrimin e tij.I mjeri djalosh nuk mundi kurrė ta nxirrte nga pasqyrat e kristalta siluetėn e vet *me tė cilin qe dashuruar.Pėr kėtė *ai mbeti duke kėrkuar mė kot te takonte imazhin e tij.Nė njė prej ditėve duke kėrkuar mė kot sėbashku me langojtė e tij qene humbur thellė nė pyje.Nė kėtė ekstazė ēmendurie* pa mendje * ai i vetėm hyri nė njė shpellė ku buronin ujrat hyjnor.Aty po flladitej Artemisa bashkė me nimfat e saj*tė cilat lodronin e laheshin tė shkujdesura me hyjneshen e tyre nė ujrat e liqenithit te shpellės.Hyjnesha Artemisė e mahniti Narcizin me hiret e trupit tė saj.Ai vėshtronte pa lėvizur dhe i ngurosur kėte vizion hyjnor.Ky qe ēasti mė fatal pėr djaloshin e bukur qė ēmendurisht nuk u qe pėrgjigjur mė parė ndjenjės sė Artemisės *E pikasi Artemisa qė dikush po sodiste hiret e saj dhe nė ēast e shndėroi nė kaproll.Por s’qe e thėnė langojtė qe ishin futur po atė ēast ne shpelle nė gjurmė tė tė zotit tė tyre*Narcizit *me qė pėrpara u doli kaprolli *nė vrullin e gjuhetisė sė tyre u hodhėn mbi te dhe e shkyen sa pa hapur e mbyllur sytė.Ku ta dinin ato shtazė besnike e kampione te gjahut se kishin pėrlarė tė zotin e tyre qė Artemisa e kishte shėndruar nė kaproll.Edhe pse nxitoi e penduar pėr tė shpėtuar tė adhuruarin e saj *Artemisa gjeti narcizėn *lulen erėmjaltese tė burimeve tė pashtreshme te pyllit te saj.
Kudo ku kishte pyje e magji te gjelber do te ishte pa tjeter edhe Artemisa qe argetohej duke lodruar e mbrojtur kafshėt e gjuhetisė gjuajtisė
Ne zbukurimet dhe pikturat e lashta dhe te reja Artemisa paraqitet si atlete nen shoqerinė e luanit*tigrit*mjelmes dhe natyrisht tė kaprollit* kafshės sė zemrės .
 
PM  Top
Etore
view post Posted on 12/2/2010, 08:53 Quote




Para lindjes sė filozofisė si njė njohuri mė racionale tė tė menduarit kolektiv, nė Greqinė e lashtė Antike, dominonte njė sistem gjithėpėrfshirės mitologjik, i cili funksiononte nė mėnyrė tė pėrsosur, dhe pėr nivelin e vetėdijesimit kolektiv tė asaj kohe, ajo ka dhėnė njė kontribut tė pakontestueshėm nė tė kuptuarit dhe interpretimin e tė gjitha realiteteve me tė cilat ballafaqohej shoqėria e asaj kohe.

Pikėrisht pėrmes kėtij sistemi, qė nė shkencėn tone tė sotme analitike njihet si “perioda mitologjike e Greqisė Antike”, ata jepnin sqarime meritore ekzistimit dhe veprimit tė shumė fuqive dhe fenomeneve tė ndryshme natyrore, dhe kjo mėnyrė e tė menduarit, ishte rrėnjosur thellėsisht nė bindjen e tyre kolektive.

Pas hyjnive tė para dhe betejės sė tyre tė famshme me ciklopėt dhe titanėt, grekėt e lashtė, u orientuan qė t’i besojnė dhe nėnshtrohen Zotave aktiv, tė cilėt, sipas cilėsive, veseve dhe virtyteve, do tė jenė mė afėrt qenieve njerėzore. Mu pėr kėtė shkak, ata ishin tė magjepsur me fituesit nga OLIMPI, tė cilėt, kanė qenė tė bukur, madhėshtor dhe me shumė cilėsi i ngjasonin qenieve njerėzore…

Kėta ishin tė dymbėdhjetė hyjnorė nga OLIMPI. Qė nga momenti kur kėta kanė filluar tė sundonin me qiellin dhe token, ata, nė mes veti, e kishin tė ndarė pushtetin, nderin,lavdinė …

Nė kėtė sistem tė pėrsosur tė kijerakisė hyjnore, ēdo gjė ka funksionuar sipas dėshirės dhe vullnetit tė pakontestueshėm tė Zeusit.

Selia e tyre qendrore ka qenė nė Olimp, malin mė tė lartė tė Greqisė.

Njė ndėr karakteristikat themelore e 12 Zotave tė Olimpit, ka qenė, se ata gjithnjė i pėrmbushnin premtimet e tyre…Shpesh vinin nė mes tė njerėzve tė zakonshėm dhe aty krijonin pasardhės. Fėmijėt e lindur nga martesat e pėrziera nė mes tė zotave dhe njerėzve trajtoheshin si gjysmė Zota dhe dispononin me aftėsi tė jashtėzakonshme.

Zotat e Olimpit ushqeheshin me AMBROZION dhe pinin nektar, pije kjo qė ishte dedikuar vetėm atyre…


1. ZEUSI

Zeusi ishte sunduesi i qiellit dhe tokės, babai i njerėzve dhe Zotave tjerė. Konsiderohet si pari, mė i madhi dhe i pavdekshmi nga tė gjithė Zotat tjerė tė OLOMPIT.

Ėshtė lindur nė njė shpellė tė malit DIKTA, ndėrsa ka jetuar nė njė shpellė tjetėr tė malit IDA, ku e kishte fshehur e ėma e tij REA, duke e ushqyer me tamblin e dhisė nimfė e quajtur AMALETEJA. Pas betejės dhe fitores me titanėt dhe ciklopėt, e meritoi respektin dhe nėnshtrimin, duke u shpallur si baba i tė gjithė Zotave tjerė.

Arma e tij ka qenė rrėfeja, ndėrsa pushteti i sundimi toka dhe qielli. Bashkėshortja e pėrhershme dhe e pandashme e jetės ishte HERA, e cila besnikėrisht e ka pėrvjedhur gjatė tėrė veprimtarisė sė tij sunduese. Nga bashkėshortėsia me Herėn, Zeusi kishte katėr fėmijė: AREJĖN, HEBUN, EJLEJTIAN dhe HEFAJASTEN..

Aventurat e dashurisė tė Zeusit kanė qenė tė panumėrta. Nga kėto marrėdhėnie, Zeusi ka lindur shumė fėmijė zota, gjysmė zota, heronj…

Si shembull nga dashuritė e tij tė shumtė, ėshtė e udhės ta pėrmendim dashurinė me MAJĖN, sepse, nga kjo lidhje ka lindur Zoti HERMESI, pastaj me SELMĖN, nga e cila ka lindur Zoti DIONISI, me LETN, Zoti APOLLONI dhe ARTEMIDA, ndėrsa, nga marrėdhėnia e tij jashtėmartesore me MENEMUSĖN, kanė lindur 9 muza tė famshėm.

Tė gjithė kėtė fėmijė jashtėmartesor Zeusi i donte dhe i mbronte, sepse ata shpesh kanė qenė tė rrezikuara nga xhelozia hakmarrėse e bashkėshortes legjitime HERA.

Pėrveē qindra grave tjerė, Zeusin me bukurinė e vetė tė jashtėzakonshėm e ka magjepsur edhe GANIMEDEN, e cila kishte gjak mbretėror dhe jetonte nė Trojė.

Atė e sjelle nė OLIMP dhe e cakton afėr vetes qė t’i mbushte lėngun e nektarit nė kupėn e tij tė pijes.

Po ashtu, si njėrėn prej dashurive tė veēanta tė Zeusit, mos tė mbetemi pa e pėrmendur lidhjen e tij me EVROPĖN e bukur, tė bijėn e AGINORIT dhe TELEFASES.

Nga kjo dashuri i lindin tre djem: MINOJA mitik, SEPREDONI i guximshėm dhe RADAMENTA e drejtė. Evropa, mbetet nė ishullin e Kritit dhe martohet me mbretin ASTERIA, i cili ia pėrvetėson tė gjithė fėmijėt e saj dhe nė shenjė mirėnjohje ndaj dashurisė qė kishte pėr te, kontinentin ton e emėrton me kėtė emėr - EVROPA.

2. HERA

Hera ishte bashkėshortja legjitime e Zeusit dhe konsiderohej si mbrojtėsja e familjes dhe grave tė martuara Binjakja Romake ishte JUNONA. Lidhja Herės me Zeusin ka qenė shumė para se kėta tė dytė tė martohen.

Ata takoheshin fshehtė. Kur harmonizohen dhe stabilizohen marrėdhėniet nė mes tė Zotave tjerė tė Olimpit dhe Zeusit si sundimtar tė pėrgjithshėm, atėherė, kėta tė dy lidhin Martesė. Hera lajmėrohet nė shumė tregime mitologjike tė asaj kohe.

Si mė karakteristike pėr tė ishte se, ajo, pėrveē fėmijėve tė vetė, rritte dhe kujdeset edhe pėr fėmijėt tjerė. Dėnonte tradhtinė martesore dhe me ashpėrsi tė pashoq luftonte kundėr dashnoreve tė burrit tė saj.

Nė kohėn e luftės sė famshme dhe tragjike tė Trojės, ajo ishte pėrherė e angazhuar nė mbrojtje tė grekėve luftėtar dhe merrte pjesė nė prurjen e shumė vendimeve tė rėndėsishme pėr luftėn.

3. ATENA

Atena ishte hyjneshė e luftės, urtėsisė, artit, shkencės dhe zejtarisė. Sipas mitologjisė Romake, asaj i pėrshtatet hyjnesha MINERVA. Kishte lindur nga koka e Zeusit duke valėvitur me shigjetėn e saj karakteristike.

Edhe pse merrej si hyjneshė e luftės, ajo kurrė nuk ėshtė treguar me veti luftarake. Pėrkundrazi, zihej si e urtė, e menēur dhe gjithnjė e gatshme qė t’i ndihmoj trimat dhe heronjtė, sikur ishin: PERSEI, AKILI, ODISEU dhe shumė t tjerė.

Njė dashuri tė madhe qė ajo ndjente ndaj tyre, aspak nuk kishte tė bėnte me erotikėn. Duke mbetur virgjėreshė tėrė jetėn, ajo kishte vendosur qė kurrė mos tė martohet, edhe pėrpos ofertave tė shumta qė kishte nga zotat tjerė.

Ju ka ndihmuar njerėzve nė pėrkrahje tė realizimit tė dėshirave dhe synimeve tė tyre. Nga respekti i madh qė kishte, me emirin e saj emėrtohet edhe qyteti Atena, ndėrsa nė Akropol, pėr nder tė Atenės ėshtė ndėrtuar tempulli i falshėm shenjtore - PANTENONI.

4. POSEJDONI

Ishte zoti i detit dhe i tėrmeteve. Sipas mitologjinė Romake, atij i pėrshtatet Zoti NEPTUNI. Vėllezėrit e tij ishin: ZEUSI dhe HADI. Jetonte nė pallatin e tij nėndetar.

Paraqitej gjithnjė i armatosur me tredhėmbėzorin e tij karakteristike nė dorė. Ėshtė konsideruar si njeri ndėr zotat mė tė respektuar tė dymbėdhjetėshes sė Olimpit, sepse, pas Zeusit dhe Herės, ishte si mė i vjetri nė moshė.

Pėrherė i rrethuar nga delfinėt e hareshėm, nė mes tė valėve qė nuk e lagnin fare dhe me karrocėn e tij tė artė, ai shėtiste nėpėr mbretėrinė e tij tė madhe, respektivisht, nga oqeani nė oqean.

Edhe Posedoni, sikurse Zotat tjerė nga Olimpi, kishte afera dhe marrėdhėnie dashurore me shumė hyjnesha, gjysmė hyjnesha si dhe me njerėz tė zakonshėm, dhe nga kėto lidhjet i kanė lindur shumė fėmijė.

5 DEMETRA

Ishte hyjneshė e bujqėsisė, tė tė lashtave dhe pjellshmėrisė sė tokės. Konsiderohej si nėnė e arave dhe grunoreve. Ajo, po ashtu, merret edhe si personifikim i tokės nė pėrgjithėsi.

Tek mitologjia Romake, asaj i pėrshtatet hyjnesha CERERA. Ishte nėna e FEFERSONES, njė hyjneshė femėr, tė cilėn e kishte lindur nga marrėdhėniet e saja jashtėmartesore me Zeusin, dhe me tė cilėn kishte njė lidhje tė ngushtė emocionale.

6. APOLONI

Ishte Zoti i dritės, arsyes, frymėzimit, artit, i parathėnies, profetizimit. Pasi qė kishte lidhur me Diellin, po ashtu, konsiderohej edhe si shėrues i sėmundjeve tė ndryshme.

I takon gjeneratės sė dytė tė zotave nga Olimpi. Ėshtė i biri i Zeusit nga marrėdhėnia e tij jashtėmartesore me LETĖN, dhe vėllai binjak i hyjneshės ARTEMIDA.

Apoloni konsiderohej si Zoti mė i bukur nga tė gjitha zotat tjerė tė Olimpit. Me konstruksion ishte i gjatė dhe formė tė bukur trupore, andaj kishte shumė aventura dashurore, si me nimfat ashtu edhe me njerėz tė zakonshėm.

Nga kėto aventura dashurore, i kanė lindur shumė fėmijė.
Apoloni, po ashtu, trajtohej si heteroseksual. Pėrveē me femra, ai ka pasur marrėdhėnie edhe me shumė meshkuj. Dashnorėt e tij mė tė njohur meshkuj, kanė qenė: HIJAKITI dhe KIPARISI.

Se sa ishte Apoloni i ēmuar dhe i respektuar si hyjni tek grekėt e vjetėr, tregon fakti se, pėr nder tė tij, nė Delfi ishte ndėrtuar Orakulli i falshėm parathėnės, nė tė cilėn parathėniet e veta i tregonte priftėresha e njohur PITIJA.

7. ARTEMIDA

Ishte hyjneshė e Hėnės, e shtazėve tė egra dhe e gjuetisė.
E bija e Zeusit nga marrėdhėniet e tij me LETĖN dhe motra e Apolonit.
Nė mitologjinė Romake asaj i ngjasonte hyjnesha DIANA.

Nga Zeusi, babai i saj, Artemida kishte kėrkuar qė pėrjetė tė mbetet e pamartuar dhe virgjėreshė. E armatosur me shtizė dhe shigjeta nė dorė, ajo shėtiste nėpėr pyje, e shoqėruar pėrherė nga miqtė e saj besnik, drerėt dhe drenushave.

Pėr nga karakteri, Artemida ishte hyjneshė tejet hakmarrėse e cila ju hakmerrej tė gjithė atyre qė tregoheshin si tė pandershėm.
Ishte mbrojtėse e gjuetarėve dhe tė njerėzve ndėrgjegjshėm.

8. HERMESI

Ishte zėdhėnės dhe lajmėtar i zotave tjerė nga Olimpi. Po ashtu, Hermesi konsiderohej si Zoti i tregtisė, oratorisė dhe i hajnave. Nga mitologjia Romake atij i pėrshtatej MERKURI. Ka qenė biri i Zeusit, i lindur nga marrėdhėnia e tij jashtėmartesore me MAJĖN.

Hermesi nė sandalet e mbathura nė kėmbė dhe pėrkrenaren qė e barte nė kokė, kishte krahė me tė cilėt fluturonte furishėm nga njė vend nė vendin tjetėr.

Shpesh ju ka ndihmuar shumė heronjve legjendar, sikur janė:HERAKLU, PERSEJI, ODISEU ...

9. AFRODITA

Ishte hyjneshė e dashurisė dhe e bukurisė. Pasi kishte lindur nga “shkuma e detit”, gjithnjė paraqitej e buzėqeshur. Nga mitologjia Romake, asaj i pėrshtatej hyjnesha VENERA.

Afrodita i mbronte tė dashuruarit. Zbavitja mė e madhe e saj ishte, nxitja e marrėdhėnieve dashurore nė mes tė Zotave. Ka qenė e pirur qė tė bėj shumė intriga, vetėm e vetėm t’i nxis Zotat qė tė dashurohen nė njerėz tė zakonshėm.

Posaēėrisht, ka qenė e njohur me nxitjet e bėra Zeusit, i cili, gati nė ēdo ēast, ka qenė i angazhuar me ndonjė lidhje dashurore. Por, edhe pse i ka nxitur tė tjerėt, Afrodita as vetė nuk ka qenė indiferente si dashnore.

Edhe pse ishte e martuar me Zotin e gjymtė, HEFAISTIN, ajo ka pasur marrėdhėnie jashtėmartesore me AREJIN. Nga kjo lidhje, asaj i lindin fėmijėt: EROSI, DEJMO, FOBI dhe HARMONIA. Por Afrodita burrin e vetė legjitim, nuk e ka tradhtuar vetėm me Arejin, por ajo ka pasur lidhje tė shumta edhe tė tjerėt.

Si karakteristik e Afroditės ka qenė preferenca e saj e madhe ndaj luleve e posaēėrisht ndaj drandofilles. Shėtiste e hipur nė karrocėn tė cilėn e grinin qifti i pėllumbave qė ajo i donte pa masė.

10. ARESI

Ishte Zoti i Luftės dhe i betejave. Nga mitologjia Romake, atij i pėrshtatej MARSI. Gjithnjė paraqitej me helmet nė kokė dhe pėrherė nė gatishmėri pėr luftė. Aresi gjithnjė ishte aty ku zhvillohej ndonjė luftė, betejė e pėrgjakur apo ēfarėdo konflikti tjetėr me viktima dhe pėrmasa tė mėdha. Shpesh vinte nė konflikt me Zotat tjerė.

Edhe ky si Zotat tjerė tė Olimpit, kishte marrėdhėnie tė shumta dashurore.
Nga kėto marrėdhėnie ėshtė e njohur lidhja e tij me Afroditėn.

11. HEFESTI

Ishte zoti i zjarrit, zejeve tė ndryshme (zanateve), artit dhe metalurgjisė. Konsiderohej si farkėtar dhe zejtar i Olimpit. Nga mitologjia Romake, atij i pėrshtatej VULLKANI.

Nė mbretėrinė e Olimpit, ishte i angazhuar pėr punimin e stolive dhe gjėsendeve tė ndryshme artistike. Edhe pse, nė dukje tejet i shėmtuar dhe nga kėmbėt i ēalė, ai kishte duar dhe trup tė fortė. Nė dukje vėrtet njihet si i shėmtuar, por dashurisė sė tij nuk kanė mund t’i ikin shumė femra tė bukura.

Nga aviturat e shumta dashurore qė kishte, pėrpos Afroditės, pėrmenden edhe AGLEJA dhe HARI.

12. HESTIA

Ishte hyjneshė e zemrės, familjes dhe harmonisė familjare. Nga mitologjia Romake, asaj pėrshtatej hyjnesha VESTA.
Ka qenė motra e Zeusit.

Edhe pse me kėmbėngulje atė e kėrkonin pėr grua Posedoni dhe Apoloni, ajo nga vėllai saj Zeusi, kishte kėrkuar qė pėrgjithmonė tė mbetej e pamartuar dhe virgjėreshė. Nė mbretėrinė e Olimpit, ka bėrė njė jetė tė qetė dhe pa afera.

Ndoshta, mu kjo rrethanė ka qenė shkaku kyēe, pse kjo hyjneshė, nė krahasim me Zotat tjerė, nuk ėshtė pėrmendur aq shumė
Nė shekullin e 5 p.e.s., ajo zėvendėsohet dhe vendin e saj e zen DIONISI -Zoti vardisje, pjellshmėrisė dhe verės.

DIONISI ishte fėmija nga marrėdhėniet jashtėmartesore tė Zeusit dhe SEMELES.

Nė mitologjinė Romake, atij i pėrshtatej Zoti BAKHO.
 
PM  Top
Etore
view post Posted on 12/2/2010, 09:25 Quote




PSIKA (greq. Psyche, lat. Psyche) - dashnorja dhe gruaja e mėvonshme e Erosit, zotit tė dashurisė.

Legjenda pėr Psiken dhe Erosin ėshtė me origjinė greke, por na ėshtė e njohur veēmas sipas versionit qė ėshtė dhėnė nė veprėn Metamorfozat ose Gomari i artė e Apuleut nga Madaura (shek. II para es.). Nė tė ėshtė shtojca e veēantė nė formė tė pėrrallės, tė cilėn njėfarė plake ia tregon vajzės qė e kishin zėnė rob cubat nė mėnyrė qė ta argėtojė. Legjenda ka qenė njėsoj e pėrhapur dhe e njohur si nė botėn antike ashtu edhe sot, dhe pėr tė ende vlen ajo qė pat shkruar ne librin e tij Apuleu: „Lexues, kujdes: do te argėtohesh!"
Dikur kishin qenė njė mbret dhe njė mbretėreshė qė i kanė pasur tri vajza tė bukura. Dy tė parat i kishin martuar shumė mirė, mirėpo, te mė e reja, Psika, kurrsesi nuk vinte dhėndri, as princi dhe as kurrfarė burri. Psika, nė tė vėrtetė, ishte aq e bulkur, sa qė secili i admirohej si ndonjė skulpture apo hyjneshe. Sė shpejti nisi tė flitet se Psika, nė tė vėrtetė, edhe nuk ishte princeshė e thjeshtė, por Afrodita e re, dhe shumė filluan t'i shprehin respekte hyjnore. Tregimet pėr bukurinė e saj filluan tė pėrhapen gjithnjė e mė tepėr, ndėrsa largėsirat filluan tė smadhohen dhe, mė nė fund, nė tokėn e babait tė saj filluan tė shtegtojnė adhuruesit nga mbarė Greqia. Filluan tė zbrazen tempujt nė Pfos, nė Knid dhe Kiterė, kurse njerėzit nė vend tė Afroditės filluan ta adhuronin Psikėn.
Pėr hirė tė sė vertetės, Psika nga ky adhurim nuk ka qenė aspak e ngazėllyer. Kuptohet se nga kjo edhe mė pak ka qenė e ngazllyer Afrodita. Nga zemėrimi ndaj bukurisė sė palejueshme tė njė vdekatareje tė thjeshtė vendosi t'i hakmerrej. I urdhėroi birit tė vet, Erosit qė ta plagoste zemrėn e Psikės me shigjetėn e dashurisė ndaj burrit mė tė keq nė botė.
Nė ndėrkohė i ati i Psikės iu drejtua orakullit tė Delfit pėr ta pyetur pėr kėshillė se si t'ia gjente vajzės sė vet burrin. E mori pėrgjegjen e trishtueshme: le ta ēojė tė veshur nė kostum martesor nė shkėmbin e lartė mbi greminė ku dhėndri do tė vijė tek ajo. Ky do tė jetė dragoi i vrazhdėt me trup tė mbuluar me guaca. Kundėr profecisė qė e shpalli vullnetin e zotėrave nuk ka mundur tė ndėrmerret gjė dhe mbreti me zemėr tė thyer e ēoi fjalen nė vend. Kur e la vajzėn nė shkėmbin e lartė dhe shkoi, ndodhi mrekullia. Era e qetė e Zefirit e ngrati lehtė Psikėn dhe e ēoi nė rrafshirėn nėn shkėmb. Kėtė e bėri nė lutje te zotit Eros, i cili fluturoi te shkėmbi pėr ta kryer urdhėrin e nėnės sė vet, por qė nė shikim tė parė u dashurua nė Psikėn.
Kuptohet se Psika nuk ka pasur as ide mbi veprėn e Erosit dhe pėr shpėtimin e vet, prandaj u befasua shumė. Edhe mė tepėr e ka befasuar kur nė skaj tė fushės e vėrejti pallatin tejet tė bukur. Hyri brenda dhe u befasua edhe mė tepėr: shėrbėtoret e padukshme ia kishin pėrgatitur banjon, freskimin dhe shtratin. Mjaftonte qė vetėm tė dėshirojė diēka dhe dėshira menjėherė i plotėsohej. Kur Psikėn pas kėsaj e mori gjumi heshtazi iu afrua dhėndri. Mirėpo, ky nuk ishte dragoi i vrazhdė, por Erosi, zot i bukur i dashurisė.
Erosi ka ditur mirė pse prej Psikės ka kėrkuar premtimin se kurrė nuk do tė pėrpiqet tė dijė se si, nė tė vėrtetė, duket ai. Psika, ndėrkaq, nuk e ka ditur, kėtė mu sikur se qė nuk dimė as ne. Nėn pėrshtypjen e kėnaqėsisė sė pėrjetuar tė dashurisė sė parė ajo ia premtoi kėtė. Dhe kėshtu psika filloi tė jetojė nė pallatin e shkėlqyer, duke i kaluar ditėt nė vetmi, duke pritur natėn qė ia sjell dashurinė e dashnorit tė panjohur. Ajo qė e pikėllonte ishin mendimet pėr motrat dhe prindėrit tė cilėt me siguri i ka munduar brenga mbi fatin e saj.
Kur arriti lajmi te motrat e saja mbi zhdukjen e Psikės, u kthyen te prindėrit e tyre pėr t'i ngushlluar. Shkuan deri te shkėmbi pranė tė cilit syri i njeriut pėr herė tė fundit e ka parė Psikėn. Atje qajten me zemėr dhe Psika e luti dashnorin e vet qė t'ia lejojė takimin me motrat, sepse ato kur do t'u thotė se si jeton, nuk do tė pikėllohen mė. Erosi e qortoi Psikėn se ky takim ėshtė i lidhur me rreziqe tė mėdha, dhe e bindte qė tė heqė doxė nga kjo. Tė gjitha bindjet e Erosit mbetėn pa sukses. Kur gruas i ngulitet diē nė kokė nuk mund tė ndihmojė as zoti. Andaj Erosi i urdhėroi Zefirit qė motrat e Psikės t'i transferoj nė fushė, ndėrsa ai u zhduk mė parė se ē'ndodhte rėndom.
Motrat u gėzuan me gjithė zemėr pėr kėtė takim, por kur e panė pallatin shkėlqyes nė tė cilin jetonte motra e tyre mė e vogėl, nė to lindi zilia. Filluan ta pyesin Psikėn pėr burrin e saj dhe ia shprehėn dėshirėn pėr ta njohur. Psika u bishtėronte dhe u tha se burri i saj ėshtė djaloshi i bukur, i cili tė shumtėn e kohės e kalon nė gjah, i dhuroi me flori dhe stoli, pastaj e ftoi Zefirin qė t'ia kthejė motrat nė shkėmb mbi rrafshirė.
Nė tė kthyer shpėrtheu zilia e pėrmbajtur e motrave tė Psikės. Andaj vendosėn tė heshtin pėr lumturinė e psikės dhe filluan t'i pėrpilojnė planet se si t'ia marrin pasurinė e saj. Kuptohet se tėrė kėtė as qė e ka pritur Psika, dhe kur konstatoi se ėshtė duke pritur fėmijėn e luti tė dashurin e vet qė sėrish t'ia lejojė takimin me motrat. Pėrgjegjja e Erosit as kėtė herė asgje nuk ndihmoi dhe kėshtu Zefiri sėrish i solli motrat e saj nė rrafshirė. Ato shtireshin se po gėzohen pėr fėmijėn qė do ta lindte dhe pėrsėri e pyetnin Psikėn pėr burrin e saj: Psika tani mė kishte harruar se ē'iu kishte thėnė herėn e parė dhe e pėrshkroi si zotėr solid tė moshės mesatare qė merret me tregti dhe tani pikėrisht gjendet nė rrugė nė njė vend tė largėt. Nga kjo motrat konstatuan se Psika, nė tė vėrtetė, as qė e njeh se kush ėshtė burri i saj dhe ēfarė ėshtė ai, dhe kur gjate vizitės sė tyre tė ardhshme ua pranoi, filluan ta bindin se burri i saj ėshtė ai dragoi i gėrditshėm, i mbuluar me guaska pėr tė cilin pat thėnė profecia. Ia mbushėn mendjen qė tė bindet edhe vet. Le ta fshehė nėn njė enė kandilin dhe kur burrin e zė gjumi ta ndezė per tė ditur se ēfarė ėshtė nė tė vėrtetė. Nė shenjė tė dashurisė sė vet tė madhe ia kumtuan edhe mėnyrėn se si do tė shpetojė. Ia dhanė thikėn e mprehtė per ta mbytur me tė.
Nėn ndikimin e motrave tė veta dhe pėr shkak tė pasigurisė sė mundimshme Psika vendosi ta shkelė premtimin e dhėnė. Kur tė dashurin natėn e zuri gjumi, e hoqi mbulesėn mbi kandilin e pėrgatitur, e mori thikėn dhe iu afrua shtratit. Drita e turbullt e zbuloi se burri i saj ėshtė vetė zoti i dashurisė, Erosi. Nga gėzimi deshti qė menjėherė ta puthė, por kur u lėshua mbi tė pika e vajit tė vluar, nga kandili i ra nė sup. Zoti i dashurisė kėrceu nga gjumi dhe i tėrbuar nga hidhėrimi, qė Psika e shkeli premtimin e dhėnė menjėherė fluturoi. Por Psika, duke mos humbur gjakftohtėsinė ia rroku kėmbet e tij dhe nė atė moment tė dy fluturuan lart mbi re.
Fluturimi nuk zgjati shumė. Psika humbi shpejt fuqinė, ndersa Erosi nuk deshti tė lejojė qė Psika tė vritet. E ktheu prandaj nė tokė dhe me hidhėrim e qortoi pėr tradhėtinė e saj. Kur pastaj e braktisi, Psika e dėshpėruar nuk diti se ē'tė bėjė dhe nė dėshpėrim u hudh nė lumin e afėrt. Por ryma e ujit, nga dashuria ndaj Erosit, sėrish e ēoi nė breg. E dėrmuar nga mallėngjimi pėr te dashurin dhe pėr vdekjen, nė tė cilėn nuk ka mundur ta gjejė shėlbimin, Psika shkoi qė motrave t'ua paguajė tradhtinė me tė cilėn e hodhėn nė mjerim.
Sė pari e vizitoi mė tė madhen dhe i tha se ka qenė e detyruar tė ikė prej burrit, sepse, kur gjatė vizitės sė saj tė fundit fshehtazi e pa, u dashurua nė tė dhe tani e dėshiron vetėm atė. Motra menjėherė shkoi te shkėmbi dhe nė padurim, duke pritur Erosin kėrceu nė thellėsi. Zefiri nuk ka pasur urdhėr pėr ta bartur dhe nė mėnyrė indiferente lejoi qė tė pėrpėlaset nė rrezat shkėmbore. Nė tė njėjtėn mėnyrė u mbyt edhe motra e vogėl e Psikės.
Nė ndėrkohė Afrodita mori vesh pėr aventurat e birit tė vet, u hidhėrua fort nė tė dhe i dėrgoi shėrbėtorėt e vet qė aty pėr aty t'ia sjellin dashnoren e tij. Kur nuk u shkoi pėr dore ta gjejnė, Afrodita e luti kasnecin e zotėrave, Hermesin, qė anembanė ta shpallin lajmin se ai qė do ta gjejė Psikėn do ta fitojė shpėrblimin e shtrenjtė. Dhe shpėrblimi me tė vėrtetė nuk ka qenė i vogėl: „shtatė puthje tė zemrės prej vetė hyjneshės, prej tė cilave njėra veēmas i ėmbėl, me gudulisje tė ndieshme tė gjuhės„. Njerėzit filluan qė me njė fanatizėm ta kėrkojnė Psikėn, por gruas sė mjerė nuk i mbet pėr asgjė merak dhe vetė erdhi te Afrodita.
Kurrė nuk ėshtė dėshmuar mė qartė se sa ėshtė, nė tė vėrtetė, dashuria afėr urrejtjes: pasi e pa para vetes gruan mė tė bukur se veten, hyjnesha e dashurisė u shndėrrua nė hyjneshėn e sėmirės. Kur mori vesh se Psika ėshtė duke pritur fėmijėn dhe se kėshtu do tė bėhet gjyshe, filloi tė tėrbohet, aq shumė sa brenda njė mijė vjetėve tė miteve greke nuk kemi dėgjuar pėr tė. U urdhėroi shėrbėtoreve tė veta qė ta rrahin Psikėn, e pastaj edhe vetė filloi ta rrahė. Ia shqeu rrobet, ia shkuli flokėt dhe e rrahu aq gjatė deri sa u lodh. Por kjo nuk ėshtė krejt.
Si nė ēdo legjendė tė mirėfilltė Psikės iu dhanė tri detyra. Mund t'ia shpėtonte vetes jetėn me zgjidhjen e tyre. Hyjnesha para saj e derdhi njė grumbull grur, elb, hashash, groshė dhe thjerėz. I pėrzieu kokrrat dhe i urdhėroi Psikės qė deri nė mbrėmje t'i ndajė kokrrat nė grumbuj tė veēantė, ose do tė vdesė. Psikės sė gjorė i erdhėn nė' ndihmė thneglat e vogla, sepse iu dhimbsej dashnorja e zotit tė dashurisė. Pastaj Afrodita i urdhėroi qė t'i sjellė xhufkė leshi prej lėkurės sė artė tė deleve tė egra qė kullotnin nė anėn tjetėr tė lumit tė shpejtė dhe tė rrezikshėm. Kėtė detyr Psika e kryen me ndihmen e kallamit i cili e kėshilloi qė ta presė deri sa delet gjatė vapės sė mesditės mos tė bijnė nė gjumė dhe atėherė t'ua merrė xhufkat e leshit qė janė kapur nėpėr kaēuba deri sa shkonin nė kullosė. Si detyrė tė tretė Afrodita ia dha Psikės qė t'i sjellė ujė nga burimi mbi shkėmb tė thepisur dhe tė rrėshqitshėm, tė cilin e ruanin dragonjtė, pėrherė tė zgjuar. Psika edhe kėtė detyrė e kreu me ndihmėn e shqiponjės sė Zeusit, i cili kėshtu ia shpėrbleu pėr shėrbimin qe mė parė ia bėri Erosi. Nė fund Afrodita qe e detyruar ta pranojė se Psika i ka kryer detyrat e caktuara. Por, duke ditur se tė gjitha kėto Psika i ka kryer me ndihmėn e huaj, ia dha edhe njė detyrė - kuptohet mė tė rėndė se tė gjitha mė parė.
Sipas kėtij urdhėri tė Afroditės Psika ka qenė e detyruar tė zbresė nė botėn e hijeve dhe prej Perzefonės, bashkėshortes sė sundimtarit tė botės nėntokėsore, Hadit, ta marrė kutinė me kozmetikėn magjike. Psika kuptoi, se kjo detyrė nuk ėshtė e realizueshme, prandaj, hipi nė kullėn e lartė qė tė kėrcejė nė greminė dhe tė lirohet nga tė gjitha vuajtjet. Por kjo nuk ėshtė' kurrfarė kutie foli me zėrin e njeriut dhe kėshilloi Psikėn se si tė zbresė nė botėn nėntokėsore, se si duhet atje tė sillet dhe ēka duhet tė bėjė pėr t'u kthyer me fat nė botėn e epėrme. Veēmas e ka lėshuar pėr njė gjė: qė kutinė e Perzefonės kurrsesi mos ta hapė. Kur tanimė u kthye me fat nė botėn tokėsore, Psika nuk mundi t'i pėrballojė kurreshtjes dhe e hapi kutinė. Nė te nuk ishte kozmetika, por gjumi i ftohtė i vdekjes.
Psika ka mbetur gjatė nė gjumė tė vdekjes pas kthimit nga bota nėntokėsore. Por Afrodita mė kot shpresonte se kjo do tė mbesė pėrgjithmonė. Kur Erosi u shėrua nga vuajtjet qė ia shkaktoi dashnorja e tij, u nis ta kėrkojė. Posa e pa Psikėn, ia hoqi gjumin, e ktheu nė kuti dhe me therrje tė butė tė shigjetės e zgjoi dhe i urdhėroi qė doemos tė shkojė te nėna e tij. Pėr tė tjerat do tė kujdeset ai vetė.
Erosi e mbajti fjalėn e vet: e kėrkoi zotin suprem, Zeusin dhe i premtoi se, poqese i lejon ta marrė Psikėn grua legjitime, di t'ia gjejė dashnoren mė tė bukur nė botė. Njėherit Zeusi e ngriti Psikėn prej gruas vdekatare nė hyjneshė dhe ne mėnyrė solemne ia dorėzoi Erosit pėr grua tė pėrhershme. Mė nė fund, me kėtė' u pajtua edhe Afrodita, dhe kur pas martesės sė Erosit dhe Psikės sė shpejti u bė gjyshe e vajzės, vajza u quajt me emrin Hedona - Kėnaqėsi.
Nga antika janė ruajtur vepra tė shumta figurative me pamjet nga legjenda e Erosit me Psikėn. Kopjet mė tė lashta qė i njohim janė tė artistėve helenistikė (d.m.th. pėr nga koha pėrafėrsisht pesėqind vjet para Apuleut). Mė tė fundit e ndeshim edhe nė artin kristian (nė pikturėn murale nga katakombet e Domitillės nga gjysma e parė e shek. IV tė e.s.). Pėrveē plastikės sė imtė, mozaiqeve dhe pikturave, janė te njohura edhe ansamblet skulpturale, nė pėrgjithėsi tė quajtura Amori dhe Psika nė Luvėr tė Parisit (me siguri kopja romake e origjinalit helenistik e shek. III-II para e.s. sot nė Muzeun Kapitolian nė Romė (me siguri nga fillimi i erės sonė) dhe nė Muzeun Popullor nė Napoli (nga shek. II tė e.s.). Prej veprave skulpturale tė kohės mė tė re mė i njohuri ėshtė ansambli Amori dhe Psika i Antonio Kanovės, i vitit 1796, sot nė Ville Carlota nė Tremez (Valla Karlota nė Tremezė), versioni origjinal ėshtė nė Muzeun Metropolitan nė Nju Jork. Amori dhe Psika e Berthel Thorvaldsenit (e vitit 1806), gjendet nė Muzeun e Thorvaldsenit nė Kopenhagė, ndėrsa i Ogyst Rodenit- disa shembuj nga vitet 1900-1910, (sot nė Muzeun e Rodenit nė Paris dhe nė Filadelfi tė tjerėt nė Metropolitan Muzem nė Nju Jork). Relievi me tė njėjtin titull i Ivan Mestrovicit (Ivan Meshtroviqit), i vitit 1918, sot gjendet nė Ateleun e Meshtroviqit ne Zagreb. Prej skulpturave tė tjera po i pėrmendim Psikėn e Adrien de Vriesit prej luftės tridhjetėvjeēare nė vend qė tė gjendet nė Pragė, ajo ėshtė nė Stokholm dhe ansambli i tij Merkuri dhe Psika (i vitit 1593, sot nė Luvėr tė Parisit, pastaj Psika e braktisur e Auguste Pazouit (Ogyst Pazhuit), e vitit 1791, sot gjendet nė Luvėr tė Parisit dhe Psika me kandil e Ogyst Rodenit, sot nė Muzeun e Rodinit nė Paris. Prej pikturave para sė gjithash duhet pėrmendur pikturėn murale tė Raffaelit qė e paraqet Amorin dhe Psikėn, e viteve 1514-1515, nė Villa Fardel Te na Mantovė (rreth viteve 1524-1527), tė Jacopo Zucchiut (Jakopo Cukiut), rreth vitit 1580, sot nė Villa Borgeze nė Romė, dhe e Franēois F. Picotit (Fransoa F. Piktorit) e vitit 1817, sot nė Luver tė Parisit, pastaj Zefiri e sjell Psikėn, dhe Gjumi i Psikės e Pierre Paul Prodhonit (e para e vitit 1808, gjendet nė Luvėr tė Parisit, dhe pak mė vonė nė Koleksionin e Wallaceit nė Londėr). Perveē tė tjerėve duhet permendur pikturėn Psike e Georg Frederick Watsit (e vitit 1880, sot nė Galerinė Tate nė Londėr). Vlen tė permendet edhe seria prej katėr pikturave nga Legjenda pėr Psikėn e Maurice Denisit (e vitit 1907, sot nė Muzeun e Arteve Moderne nė Paris).
Sa u pėrket poetėve dhe prozatorėve tė cilėt sėrish e kanė pėrpunuar legjendėn e Apuleut pėr Erosin dhe Psikėn ose janė frymėzuar me tė do tė kėnaqemi vetėm me zgjedhjen e shkurtėr tė emrave: prej francezėve: Fontaine dhe Cornellei (La Fonteni dhe Korneji), prej gjermanėve: Wielandi (Vielandi), H. G. Meyeri (Majeri) dhe Hamerlingu; prej anglezėve: Tennysoni (Tenisoni),ndėrsa prej rusėve Bogdanovic (Bogdanoviēi). Prej veprave muzikore po e pėrmendim Psikėn, kėngėn simfonike tė Cesare Franekut (Qezare Frankut), 1882. Shumė trajtues dhe historianė tė letėrsisė legjendėn e Apuleut e kuptojnė si alegori. Nė kėtė kanė paraardhės nė kohen antike. Me siguri edhe vetė Apuleu, deri diku, me kėte ka llogaritur (greqisht Psyche nė pėrkthim do tė thotė ,yShpirti"), por mendimi mbi „pastrimin moral tė shpirtit me vuajtje", siē e shpjegojnė disa teoricienė kėtė legjendė, pėr Apuleun ėshtė koncept i huaj.
 
PM  Top
Etore
view post Posted on 12/2/2010, 09:55 Quote




Hestia 470 para krishtit

Hestia( Heshtja ) hyjnesha e parė e linjės gjenetike Olimpike , me prindėr Kronin dhe Rean , njė nga motrat e Zeusit , personifikon vatrėn familjare, dhe rojen e flakės sė shenjtė tė sigurisė sė jetės qė digjet papushim nė Atriumin(Altarin,lterin ) e shtėpisė e tė tempujve.dhe ishte e vetmja nga Olimpianėt , pėr tė cilėn nuk u thurrėn mite . Hestja u pėrkujdes pa bujė dhe mite pėr farėn njerėzore ,ajo pėrkujdesej nė mėnyrė tė vecantė pėr vazhdimėsinė e jetes dhe per mbrojtjen e ngjizjes dhe tė shtatzanisė te nėnat (Amat) e reja .Adhurohej si mbrojtėse e familjes dhe e qyteteve Kujdesej nė mėnyrė tė veēantė per njerezit e familjet e reja qė eksplorojnė dhe migrojnė pėr mbushur hapsirat boshe tė kontinenteve, drejt trojeve tė pajohura, duke mbushur me banorė vendbanime tė reja.E pa njohura, pėr kėta eksploratorė tė parė, ka patur si bashkėudhėtare shurdhėsinė dhe heshtjen .Heshtja , mendoj , ėshtė fjala e shqipes qė shpjegon etimologjinė dhe emri e hyjneshės Hestia.

.Hyjnesha Hestia mori pėrgjegjėsinė pėr mbrojtjen e qenieve njerėzore nė njė kohė qė prej Prometeut ata kishin marrė dhuratėn mė tė vyer, zjarrin hyjnor.

Migrimi kryej nė kushte tė larta sigurie ,qė duhet kuptuar se dhurata hyjnore ,zjarri zeusian, ruhej me fanatizėm e pashuar pėr asnjė moment,nė vatėr,nė pishtarėt e tempujve dhe nė flakadanėt e udhėsisė sė tyre. Nuk ėshtė e rastit qė vatra dhe mė vonė oxhaku pėrbėjnė dhe pjesėn mė tė rėndėsishme tė njė ngrehine banimi sė paku nga koha e Etruskėve sivėllezėrve tė pellazgeve hyjnor e nė vazhdim, e padyshim te e tėrė fara e tyre, kudo nė planetin blu ku u shkeli kėmba dhe kudo ku gjeneruan jetėn nėpėrmjet pėrhapjes sė genit tė tyre, ngrehinave e nė qarkstrehimet(kėshtjellat) qė sreshtėn duke u shumuar.

Zaharia Majami tek ‘’Fundi i misterit Etrusk ‘’ shkruan :

-Atriumi (Altari) ishte dhoma kryesore e banesės romake, i vendosur nė qėndėr tė shtėpisė ishte kthina mė vlerė , sepse aty rueshin shėmbėlltyrat e etėrve me pamjen e maskave tė tyre , ky ishte altari i shpirtėrave mirėbėrės tė etėrve qė besohej se mbronin familjen dhe njėherazi qenė si dėshmi e vlerave morale tė shtėpisė. .Banesa romake ishte njė imitim i shtėpisė sė lashtė etruske , e cila ka pasur njė farė oborri tė brendshėm tė zbuluar ,prej ku dilte tymi i vatrės familjare. Pikėrisht nė kėtė kėthinė rueshin nė shenjtėrinė e tyre maskat e stėrgjyshėrve , qė i lėbynte tymi i vatrės sė shtėpisė ku digjej zjarri hyjnor ditė e natė i pashuar.Familjet fisnike kishin njė adhurim tė veēantė pėr stėrgjyshėrit dhe etėrit e tyre dhe kjo qe pjesė e mburjes sė tyre . Fjala Atrium(AT +AM) (f 88-89,79) e ka prejardhjen te fjala etruske (adna) qė pėr mendimin tim ėshtė e pėrbėrė na dy rrėnjė te lashta ad-at dhe nan , qė nė pellasgjisht ,ilirisht dhe sot nė shqip kuptohen at +nan qė me thjeshtėsinė e vet kupton ēiftin hyjnor i pėrjetėsisė njerėzore . Fjala etrit (atrit) duhet tė jetė shumėsi i togfjalės etruske Etnam qė e gjejmė nė epigrafet e tumave dhe varreve etrusko-ilire qė sot nė shqip ka ka kuptimin prindėrit (et +am),pra dyshja gjeneruese e jetės,qė prej sė lashti krijon linjėn gjenealogjike .Ky fakt mė bėn tė besoj se ndjenja e respektit ndaj pridėrve ndėr shumė popuj dhe nė veēanti ndėr shqiptar ėshtė po kaq e vjetėr dhe pėrbėn njė monument shpirtėror identifikues .

Hestja identifikohet nė tė gjithė arealin pellazg si hyjnesha e vatrės te iliro shqiptarėt ,si Istja te grekėt ,si Vesta te Romakėt ,si Iskra te sllavėt .qė nė qetėsi eshtė hiri ,zjarri dhe prushi njėherazi ,por edhe si flakadani i pashuar i tempujve.Nuk dyshojmė qė vatra ishte hirorja e zjarrtė mbi tė cilėn I faleshin Hestias tė parės sakritė hyjnore e mė pas falej sakėr pėr hyjnitė e tjera,duke vazhduar padyshim me Zeusin .Pėr kėtė arėsye dikush e mendon Hestian si shefen e Olimpit .

Hyjnesha Hestia nuk ka si tė mos identifikohet me zjarrin , simbolin e mbrojtjes sė cilėsisė sė jetės,si dukuria e pėrpunimit dhe e transformimit tė vlerave materaile .Pa zjarrin e shenjtė vėshtirė se njerėzit do tė ishin nė gjendje tė ruani shėndetin e kėsisoj Hestia ishte hyjnesha e shėndetit . Ēdo hirore tė zjarrtė ishte vatra e mėvetėsisė sė familjes ,njėsisė kombformuese dhe qytetėruse njėherazi.Hirtorja e zjarrtė u kthye nė kaminė tė pėrpunimit tė metaleve dhe tė dijeve njerėzore .Hirtorja e Zjarrtė mundėsoi dhe cilesinė e jetės dhe tė tė menduarit .

Tė gjithė e pranojnė se Hestja qe hyjnesha , qė zbuloi dhe u mėsoi njerezve se si mund tė ndėrtohen shtėpitė dhe tempujt .Ėshtė shumė e besueshme qė ajo tė qe e gjithė pushtetshme nė altarė e tempuj ,vendsherbesat ndaj hyjnive dhe paraardhėsve

Hestja kishte marre edhe pergjegjesine e kujdesin pėr muret mbrojtėse te qyteteve

Ajo ishte nje hyjneshė e virgjėr ,dhe nuk i pėlqente punėt e Afėrditės .Ajo asnjėherė nuk u skllavėrua nga dashuritė e hyjnive .Njėherėsh Posejdoni dhe Apoloni dėshironin tė martoheshin me tė pa mėdyshje u refuzoi, dhe duke prekur mendjen e Zeusit, ajo u pėrbetua qė tė ishte e virgjėr pėr gjithėnjė. Nė vend tė martesės ,Zeusi pranoi qė vendi i saj tė qe nė qėnder tė shtėpisė. Dhe pėr kėtė arėsye tė vdekshmit nuk shtronin asnjė gosti pa e pėrgėzuar nė fillim dhe nė fund Hestian,dhe kėshtu ishte vendosur nė Elis nė qėndėr ku ata aty sakrifikonin sė pari pėr Hestian e mandej pėr Zeusin. Nje virgjereshe e pa vdekshme e devotshme veēanėrisht, nė roje tė shėndetit tė Olimpianeve , qėnia e saj krahas me zjarrin, ėshtė e pranishme dh e e patundur .Ajo lidh qendren e jetes familjare njėherazi te njerezve dhe hyjnive .Ajo eshte symbol I pandryshueshmerisė ,ajo kurrė nuk lėvizte nga pozicionin i vendit tė pėrcaktuar. Dhe qė nga ay cast nuk u pėrfshi nė asnjė veprim sepse ishte e perfshire ne misione te tjera nė nje rol qe e njėsonte veten e saj ne ēdo histori jetesėre . .Ne mitet e lashta i kunderti i saj ėshtė Hermesi qe endet lirshėm nėpėr univers , njė mishėrim i forcės dhe i lėvizjes hyjnore.

Pastorėt e tempujve, nėn dritėn e zjarrit hyjnor ,tė vet Hestias, u predikonin adhuruesve dhe besimtareve ligjet,moralin,herarkinė hyjnore dhe qytetare,organizimin e familjes ,shoqėrisė dhe ngrehinave kėshtjella,por mbi te gjitha aty fiksohej ,jepej dhe trashėgohej pėrvoja pėr tė respektuar hyjnite e gjithėpushtetshme.

.Pėr kėto vyrtyte dhe shėrbesa ,hyjneshės Hestia, njerezit i blatonin dhurata dhe sakrifica ,sepse ajo qe roja gjėrave mė tė rėndėsishme tė ekzistencės sė tyre

Disa e thonė se emrin e saj nuk e hasin nė besimin Egjiptian dhe se ishte zbutur ,pajtuar vetėm nga Skythianėt tė cilėt e quanin atė Tabiti.

.

Hestja eshte mishėrim i vet qetėsisė ,qe ne pėrmbajtje e identifikon ate si mbrojtėse te shendetit te familjes , tė cilėn e praktikoi fillimisht ne Olimp,u qe u rivendos nga energjiku Dionis.Ne mitin Roman ,Hestia ishte e njohur si Vestia dhe shfaqet si veēanėrisht si kult popullor nė roje tė flakes sė shenjtė qė pėr Romakėt ishte forca thelbit tė jetės.

Virgjeria e Vestres ėshtė me fame sidomos pėr qėndrimet e prera tė kohės sė beqarisė duke kryer detyrat misionet e saja tė shenjta ,were well-born womenishin tė mirėlindura ato femra e cila mbante tė pandaluar flakėn e Vestias ne nje tempull afer forumit Roman.Sipas rėfimet tradicionale cdo besimtare e Vestias qe thyente betimin e beqarisė duhej tė digjej e gjallė.Ēliroheshin nga betimi I tyre vetėm nė ditelindjen e dyzetė,nė rrethanat e ēudidisė e Vestiane i jep jetė kėsaj moshe kur thuhet “jeta fillon ne tė dyzetat. Ēdo qytet ka altarin e Hestias pėr shėndetin publik ,ku zjarri asnjėherė nuk shuhet .
 
PM  Top
Etore
view post Posted on 12/2/2010, 10:12 Quote




Homeri dhe epoka Zeusiane

Per Homerin , Herodoti shkruan se, qe Smirna e Azisё sё vogёl qyteti ku lindi(diku ne shek 9-8 para krishtit).Jetim qё nё moshё tё re nga tё dy prindёrit .Qe nxёnёsi i shkolles se Femit tё famshёm ku mėsoi artin e letrave dhe muzikės aty punoi dhe si mёsues .I ndoqёn mёsimet e Homerit jo vetёm fёmijёt por edhe tё riturit ,e midis tyre shumė tregtarė dashamirės tė artit .Ka tė ngjarė tė qenė ata qė i mundėsuan Homerit tė ri udhetimin nė tėrė qarkun Mesdhetar (Sot i gjithe qarku i deteve tė Mesdheut)_,ku asokohe jetonin sivėllezėrit e tij Pel-argё tё njejtё pёr nga : gjuha, traditat ,zakonet ,besimi.
Ai njohu ,pėrvetėsoi por dhe deklamoi nje thesar gojor tė pėrmasave fantastike njė univers artistik tė paanė qė, mė vonė do tė na e shtronte nė atė qe u quajt Sofra Homerike.Patėn fatin ta dėgjonin aedin shėtites jo vetėm ne Smirnė , por edhe nė Hititi,Egjipt,Libi,Spanjё , Etruri (Itali) , Iliri ,Epir , Maqedoni, Dodonё e kudo ku jetonin asokohe Pellazgёt Hyjnor.
Pa dyshim Homeri qe i pari memorizues hyjnor ,i tėrė atij thesari pellazgjik , qė ai e dėgjoi ,e preku dhe e shijoi ,si ai dhe asnjė tjetėr mė parė , tė cilin edhe e pėrcolli nėpėrmjet shpirtit te tij poetik ate pasuri hyjnore nė nje sofėr te magjishme ,qė per me tepėr do tė udhėprinte tė tėra filozofitė dhe krijitarinė artistike tė tė gjitha epokave ,qė pasuan . Kohet e mepastajme pa perjashtim e kurorezojne Homerin si Atin hyjnor te letėrsisė. E pėr ēudi kėtė fakt Homeri do ta parandjente tek himni qė Ai i drejtonte Apollit dh Artemises
….Kujtomėni nė tė ardhmen!
E nė qoftė se del midis njerezve ndonjė udhėtar fatkeq e ju pyet ‘’O cupa tė reja, kush ėshtė kėngėtari mė i kėndshėm midis atyre qė venė e vijnė nė kėtė ishull,ai qė ju ka dėfryer mė shumė?”, -ju, duke dashur tė mirėn time ,tė mund t’i pėrgjigjeni: Ėshtė njeriu i verbėr;banon nė ishullin malor tė Kios ;kėngėt e tij do tė jenė me tė lavdishmet nė shekujt qė do vijnė”.
Ka shumė tė ngjarė qė tė tėrė kėto rrugėtime qė , ai nuk i reshti nė tėrė jetėn e tij tė kenė ndikuar nė lodhjen qė provon njeriu nė ēdo qelizė tė tij kur plaket. Lodhja i mori pergjithmonė sytė , si pėr tė kyēur nė tempullin hyjnor tė mendjes sė tij tė gjitha ato mrekulli qe, ai kish shkelur , pare e dėgjuar ,por qė ua pėrcolli kohrave me fjalėn e artė tė shpirtit tė tij hyjnor. Edhe nė pleqėri tė thellė, ai nuk reshti sė udhėtuari .Nė shtigjet e shkelura ,intuita e gjeniut sfidonte verbėrinė e tij .
Sprovat e jetės ia lehtėsuan rrugėt qė ai tė sfidonte verbėrinė nė moshė tė thyer e padėgjuar , e pabesuar , por e vėrtetė. Jo vetėm vepra , por edhe jeta e Homerit qe madhėshtore andaj Ai qe edhe i perzgjedhuri ndėr pelargėt , pse jo dhe nder hyjnorėt .Kėto e shndėrruan nė yll vezullues tė artit tė fjalės tė tė gjitha kohrave .
Toka e ishullit tė Ios kishte nderin ta pranonte dhe t’i falte tė pashpėrblyerit dhe hyjnorit Homer, kur kandili i jetės sė tij do te fikej pėrgjithmonė , njė copė tokė pėr gjumim e pėrjetėsisė
Homeri ishte ylli vezullonjės, por dhe pėrjetėsuesi i epokės Zeusiane dhe i botėkuptimit Olimpik qė, pėr t’u pranuar do ti qenė dashur shekuj (Shek 14-Shek 8 para krishtit) pėr t’u kthyer nė njė besim tė padiskutueshėm ndėr bashkėkohėsit e qarkut mesdhetar tė pelargėve . Tanimė pranohet nga ta gjithė,se breza para Homerik kishin pėrfunduar me sukses qarkun eksplorues gati shekullor tė udhėprirė nga Herkuli nė udhėsinė : Siujdhesa e Haimit(Hemit)(Ballkani ),Eupropė ,Gjibrartar,Afrika e veriut,Arabi ,Indi e kthim . Gjithėpėrfshirja e nje bashkėsi tė stėrmadhe njerėzore , vendosja e njė ndėrlidhje tė shkėlqyer kulturor dhe njė pėrkim i ndėrsjelltė psikologjik , besimi dhe njohjeje e pa ndodhur ndonjėherė mė parė nė njė hapsirė kaq tė stėrmadhe njerėzish,racash ,kulturash e besimesh, krijoi mundėsi per njohjen mė tė thellė tė botės prej njeriut .
Njohja e botės nga herkulianėt (Shek14-12 para krishtit) nė atė stad tė zhvillimit tė tyre mendor e konceptual pėr jetėn dhe gjithėsinė qė i rrethonte shkonte deri nė imtėsi perceptimesh , por gjithmonė objektive dhe pėr mė tepėr ,pėr ēudi, tė sakta :
-Kaosi ,sipas te lashtėve pararendės qe lėnda magjike hyjnore nga e cila erdhi Gea qe lindi Uranin .Kaosi ishte sipas tyre vet plazma e jetes ,qe perfytyrohej si hapsire pakufijė ,e pėrjetshme dhe e pamundur per tu dalluar sy te thjeshtė .Prej Kaosit erdhi edhe Erosi si dėshira pėr tė ngjallur jetėn ,erdhi edhe Ereba (errėsira) dhe Nata, pastaj erdhėn Dita dhe Eteri . Tė gjitha kėto te kumtojnė perfytyrimin e parė tė sakt , edhe pse nė dukje primitiv , pėr historinė e lindjes sė planetit Blu plot jetė nė kėtė pjesė tė universit.

Kaosi
Hyjnitė Pellazge : Gea(Toka) >>Urani (ēifti i parė hyjnor)

Gea ( Tellus Ara Pacis)

Sipas Hesiodit Gea ėshtė pėrfytyrimi i tokės nė momentin e ngjizjes sė saj nga e padukshmja e kaosit dhe pas ketij momenti ajo do tė qe Mėmėmadhja e Krijimit tė planetit tonė(bazamenti i statujės sė Geas , unike nė llojin e vet , u gjet nė nėntokėn dhe ėshtė e ekspozuar nė hyrje tė Muzeut Arkeologjik tė Durrėsit) ;sė pari ajo lind djalin e saj Uranin ,njėherėsh Gea dhe Urani ,tė nxitur nga Erosi do tė mundėsonin genin jetėformues me njė llojshmėri mahniteėse shfaqesh ,pėr nga: Pėrmasat ,hapsirat ,madhėshtija dhe dinamizmi i tyre.Kėtu , pėr mendėsinė e tė lashtėve irealja dhe realja bashkėjetojnė nė njė harmoni tejet hyjnore .
Ndėrsa mendėsia Homeriane , tenton tė thellojė njohjen e kėtij universi hyjnor , ku nė njė pėrfytyrim brendasferik , gjithcka ėshtė e mundur ta takosh :-Qėnie hyjnore tė pavdekshme ,pėrbindėsha ,titanė ,titanida,ciklopė, njėqindkirėt ,apo hyjnitė e uji ,qė kishin zanafillėn te burimi (Kroni),rekeza,lumi,deti(Posejdoni) e deri tek oqeani i panė .Nė brendasferė do tė hasėsh shumėllojshmėrinė maramendėse tė luleve e tė drurėve dhe panumėrsinė e insekteve ,shpezėve e gjallesave .Pamedyshje do te hasesh edhe pėrsosmėrinė e krijimit tė kėtij universi njeriun, qė shfaqet si:hero,mbret ,si amazonė ,si grua e bukur ,si orakull e mėsonjės ,si bari ,si vreshtar , si bletėrritės , si farėhedhės apo si bukėpjekės , si shėrbėtor .Pėr tė gjitha kėto ,me tė drejtė, Gea (Toka ) vazhdonte tė adhururohej si kryehyjnesha e pjellorisė
Pra a nuk duken, tė gjitha kėto ,si njė pėrpjekja e re e Epokės homeriane pėr ta konfiguruar nė pėrmasa reale planetin blu tokėn, bukuroshen e universit?
Epoka parahomeriane kishte njohur e u qe falur hyjnive parazeusine :Kronit(Burimit dheReas(Retė);Koe(Koha) dhe Foeba (Drita );Tethi(Deti) dhe Oqeani . Vetėdija parahomeriane dėshmon interesin e Herkulianeve pėr ta eksploruar botėn .Zbulimet nė udhėsinė Pellazgjike drejt Sanskritisė qenė mahnitėse dhe transformuese.
Besimi te 12 pasadhesit e Kronit , me Zeusin si te gjithėpushtetshmin e jetės sė tyre do tė pėrbėnte dhe motivin e njohjes sė mė tejshme tė botės, qė atėhere pėrfshinte qarkut e stėrmadh Pellazgo –Sanskrit me shumėllojmėrinė e jetės ,qė padyshim i kishte befasuar rishtazi.
U pėrgatit rėzimi i Konit nga dijetarėt e asaj kohe ,qe kishin kuptuar se mundėsit e njohjes qenė tė pa kufijta dhe njėherazi , ata do tė pėrpunonin pasuri qė ishte zbuluar ne tere keto hapsira te reja e te pa ana. Epokės sė re,asaj homeriane , i duhej te ndėrtonte njė besim tė ri , qė tė pranohej nga tė gjithė. Epokės Zeusiane do t’i duhej tė pėrmbyste atė tė Kronionit Me ndihmėn edhe te Prometheun Zeusi pėrmbysi Kronin dhe e detyroi tė nxirrte nga barku tė vėllezėrit dhe motrat qė i mbante te ngujuar brenda vetes nga frika,se mos e pėrmbysnin sipas parathėnies sė orakujve . .Zeusi e ndau pushtetin hyjnor me vellezerit e tij Poseidon dhe Hadhes Gjenerata e re e 12 Hyjnive te prira nga Zeusi ,pasi mundėn e ngujuan Titanėt ne Etna , kishin zgjedhur si seline e tyre malin e Olimpit .Pėr kėtė arėsye u quajtėn hyjnitė e Olimpit ose Olimpikėt . Te 12 –tėt janė : Tre vellezerit qė ndanė pushtetin e Kronosit:1.Zeusi,2.Posejdoni,3.Hadhes(Ha Dhe Si); dhe4.Hestia(Heshtja).5.Hera6.Aresi,7.Atena,8.Apolo ni,9.Afrodita,10.Hermes11,Artemisa,12.Hefesti. Zeus

Zeusi (Kryehyjnia e Olimpit )

Pėr homerianėt padyshim Zeusi ėshtė ylli vezullues , qėndėrzuesi i sistemit tė dijeve,mendėsive ,ligjėsive ,aspiratave me tė cilat ata mundėsuan qytetėrimin e sotėm modern .Kryehyjnia e pellazgeve dhe e akejve , i biri i Kronit dhe i Reas,me i pushtetshmi ndėr hyjni dhe njerez,e kish seline me te gjithe qielloret ne malin e Olimpit.
Zot i dukurive qiellore : i gjithėpushtetshmi ,zėlėshuesi ,gjėmimtari,bubulluesi, rrufeshgjetusi kishte vėrtet arsye pse te adhurohej e tė pranohej prej tė gjithėve nė qiell e nė Tokė si kryehyjni

Tė lashtėt besonin se, Zeusi u dha njerėzve ,ligjet ,modelin e pushtetit mbretėror, atė tė organizimit tė familjes dhe tė shoqerisė e tė qyteteve shtet ,Kjo qe edhe arėsyeja pse e pranonin pa kundėrshti ndėshkimin e tij pėr kėdo qė shkelte rregullat , hyjni a njeri qoftė.

Zeusi pėr vete zgjodhi fronin e OLIMPIT ,Poseidoni mbreteroi ujrat e detin , dhe Hadhesi nėntokėn.Zeusi me gjithe hyjnit pėrballuan gjigandėt te cilėt u ndrynė nė thellėsi te malit Etna ,qė here pas here i dėrgojne mbidheut ankthin e drithėrimat e tyre si llavė e tėrrmete.

Pėr te siguruar gjithepushtetin e Zeusit , orakujt e kohės u kujdesen qė njerėzit ta pranonin pa kundėrshti si hyjninė linjėformuese e panteonit hyjnor ,gjysem hyjnive ,heronjve ,si dhe tė tėra krijesave , si nje kryezot tė brendasferės sė dukurive dhe kryefjalė te dijeve qė pėrmbyllnin kufijtė e njohjes sė Epokės homeriane (shek 12.-shek 4 para krishtit).

Lidhjet gjenetike qene sekreti i ligjėrimit te kesaj dėshire tė mahnitshme pėr tu qytetėruar , qė pa kundershti do ta realizonin me figurėn e Zeusit .Kėtė fakt mund ta vemė re ne tė dyja linjat.

(Linja hyjnore) Lidhja e Zeusit : me Herėn e bėri at te Aresit,Hebės dhe Efestit;lidhja me Leton(Letonėn) e beri at tė Apolonit dhe te Artemisės;lidhja me Demetrėn e bėri at tė Persefonit;lidhja me Dionėn e bėri at te Afroditės;lidhja me Temidėn (Themėn) e bėri at tė Orėve dhe Mojrave(fatet), lidhja me Maia (loja)e bėri at tė Hermesit,pjellė e mendimit te tij qe Atena .

(Linja Njerezore) Ne lidhjet me te vdekshmet Zeusi qe :at i Herkulit me Alkmenėn, at i Dionisit me Semelėn , at i Amfionit dhe Zethit me Antiopėn, at i Arkės me Kallistėn,at i Perseut me Danaen, at i Aeakut ( at i Peleu) me Aeginėn; at i Dardanit,Harmonisė, Lasit me Elekrėn; at i Minosit,Radamantit e Sarpedonit me Europėn, at i Epafit me Ion; at i Sarpedonit me Laodaminėn, at i Doskureve (Polydeuk- Castor ) me Ledėn, at i Argut dhe Pelazgut me Niobėn, at i Tantalit me Animfėn , at i Lakadaemonit me Taygetėn.etj

Njohja e origjinės dhe e identitit hyjnor qe ,pėr mendimin tim, rruga mė e sukseshme pėr tė harmonizuar e ndėrgjegjėsuar instiktivitetin e shpirtit njerėzor tė epokės. Me artin e fjalės tė shfaqur si ep,si kėngė ,si dramė ,si tragjedi apo si komedi nė amfiteatrot tė ndėrtuara ekas pėr kėtė qellim kudo ,nė kėtė hapsirė gjigande ishte mėnyra mė e sukseshme nė krijimin e vlerave tė padikutueshem morale ,juridike ,shoqerore dhe ndėrgjegjėsuese e mbarė bashkėkohėsve aq , sa kapacitetet vendebajtėse tė tyre si ritual qė pėrsėritij nė ēdo shfaqje..Nė kėtė kuptim botėkuptimi homerian nuk mund tė jene kurrėsesi nje forme njohjeje foshnjore , por nje perpjekje e dėshire e homerianėve , per zhvillim qytetėrues .duke na i hipotetikuar kėto vlera tek kryeveprat e letersisė Iliada dhe Odiseja .

Vlera e pa diskutueshme e tyre do te qe besimi homerian ,qe na shfaqet si adhurim ,blatim ,sakrificė dhe pėrunjėsi ndaj tė hyjnishmes.Besimi dhe adhurimi i hyjnores nė kėtė rast do kuptur si dėshirė zhvilluese ,si reze te njohjes te dala nga nje qender qe kanė si shenjė deshirėn tė eksplorojnė gjithėsinė perreth , mundesi qė iu shfaq Homerit .Nė harmoni tė papėrsėritshme Homeri dhe Zeusi do tė udhėtojnė drejt perjetėsisė, si gjenerues tė hapsirave tė pakufijėta tė artit tė fjalės. Ata jana vete Madhėshtia nė universin letrar..

Edited by Etore - 12/2/2010, 10:28
 
PM  Top
Etore
view post Posted on 12/2/2010, 10:29 Quote




Poseidoni Hyu i jetės

Poseidoni(Pujisėsi i Dodonit,bujisėsi i Dodonit,bujitje ose pujitje ėshtė dukuria qė i shfaqet syrit nė buzėt e burimit tė ujit , qė vjen nga thellėsia e tokės ) i biri i Kronit dhe Reas , vėllai i Zeusit dhe Hadit dhe hyjnia kryesore ne panteonin pellazg Olimp -Dodone .Pasi rėzuan nga froni tė atin Kronin ,tre vėllezėrit Zeusi ,Poseidoni dhe Hadhesi ndan pushtetin.Poseidoni qe i dyti, me i rendėsishmi , pas Zeusit e midis hyjnive. I takoi tė qe i gjithėpushtetshmi i deteve dhe ujrave , nė tė shkuarėn ky qe atributi mė i qėnėsishėm i Kronit .Simbol i Posejdonit ishte sfurku tridhėmbėsh por janė edhe : delfini,kali dhe demi dhe prej drurėve pisha. Posejdoni shfaqet nga thellėsia e tokės si burim i ujit jetėdhėnės ,por qė njėherazi ėshtė lėnda kryesose e trupėzimit tė gjithėēkaje qė ekziston nė planetin tone.Poseidoni ėshtė kuptuar si Hyjnia pėrgjegjės i lėngut tė jetės ,ujit, nė planet.Ai identifikohet Hyjnia e rrjedhjes dhe e qarkullimit te vazhdueshėm ,i qetesise dhe i furisė maramendėse ,i paparashikueshmėrisė dhe i mistershmėrisė. Bujar dhe mirėtor .jetėmbajtes dhe ndėshkues pėr kėdo qė se nderoi , dhe pėr njė ēast e pėrbuzi ,ky ėshtė i Miri , Poseidoni, pėr detar ,peshkatar, buzalumas e bregadetas..Tė gjithė tė lashtėt e pranojnė se Poseidonin e adhuronin mė sė tepėrmi Ilirėt dhe Epiriotėt pellazg.veēmas mirėnjohės dhe njė adhurim tė vacant pėr Posejdonin paten Romakėt nga qė shpėtoi Eneun udhėheqėsin Trojan qė sipas orakullisė pas rėnies sė Trojės do tė vendosej nė Itali me njė shpurė trojane dhe do tė themelonte qytetin ku mė vonė do tė madhohej qyteti I Romės. Nga shekulli I V para krishtit tebRomakėt Posejdoni identifikohet si Hyjnia Neptun pa asnjė ndryshim nė funksionet , kuptimin dhe lidhjet e tij me realitetin hyjnor dhe njerėzor

Poseidon



Simboli i tij , i qėnėsishėm,ėshtė cfurku tridhėmbėsh , skeptri me tė cilin ai mbante fortė ujin e detit pas tokės dhe kapej lehtė pas ēdo sendi ,njė symbol ky qė haset dhe si skepter , edhe pse nė minjaturė , qė mbahej nė dorėn e djathtė edhe prej Faraonėve. Nuk do shumė ta kuptosh mendėsine e tė lashtėve ,qė mendonin se Poseidoni e mbante tė pashkėputur ujin me tokėn me ndihmėn e tridhėmbėshit sepse me sa duket ata e kishin provuar se tridhėmbėshi qe mjeti mė efikas pėr tė fiksuar diēka pas tokės.Kėshtu,edhe ne ,fare thjeshtė duam tė besojmė se Poseidonit i ėshtė atribuar mveshur, misteri i pashkėpuetshmėrisė tė ujit nga toka ,pra ėshtė njė pėrpjekje pararendese pėr tė spjeguar tė vėrtetėn e tėrheqjes sė gravitacionit, dhe pse jo , kjo tė qe mėnyra mė e saktė e spjegimit tė lidhjes sė ujit me tokėn prej tė lashtėve..Kėtu mendoj se e ka bazėn dhe pėrfytyrimi i pandarė i Poseidonit nga skeptri tridhėmbėsh i tij. Simboli tjetėr kuptimplotė pėr Posejdonin ėshtė delfini njeridashės dhe udhėrėfyes . Delfini(qė spjegohet me bashkimin e dy foljeve te shqipes del – hin, ashtu si shfaqet delfini vertet ne det) ėshtė qėnia mė e adhuruar e ujrave te Jonit.Kush i ka njohur nga afėr kėto qėnie ėshtė mrekulluar prej humanizmit dhe fisnikėrise se tyre Si te njerėzit delfinėt e kanė shumė tė zhvilluar tiparin e komunikimit tingėllor .Detajonasit e adhuronin ketė krijesė,dhe jo pak prej tyre kishin provuar mirėsine e kėtyre krijesave . Detajonasit jo vetėm sė lashti , por edhe sot besojnė se Ata janė lajmėsit e tė Mirit tė Jonit. Tė lashtėt besonin se Poseidoni kishte seline nė Jon tė kaltėrpraruarin me 145 ditė tė bukura me diell ,qė pėrshėndritet edhe nė mot tė keq nga shkrepėtimat e malit tė Ēikės(mali i Vetėtimave atribut I qėnėsishėm I hyjneshės Herė) . Pse ata zgjodhėn pikėrisht Jonin .A e dinin vallė ata qė thellėsia maksimale e deteve tė tė gjithė Mesdheut prej 5121 m ndodhet pikėrisht nė jug tė detit Jon. Kėtė tė vėrtetė befasuese e dinin vetėm ata tė lashtė qė ishin tė lidhur ngushtėsisht me detin dhe ja dinin mirė ēdo tė fshehtė a mister tė tij. Detajonatit dhe Adriatikasit ia njohin karakterin hyjnisė sė deteve tė tyre .Ata e duan atė , si tė afėrmin e tyre, dhe nuk e ndajnė nga jeta e tyre, sepse e besonin dhe e nderonin Poseidonin si hyjninė e jetės.Ai pėrkujdesej pėr ta qė nga kroni(Burimi)deri nė det ku ai kishte seline .Poseidonin e falnin ne gjithė siujdhesėn e Hemit(Ballkan) nga bjeshkėt e thella ku nisin rrjedhėn lumenjtė e deri ne detin Jon dhe Adriatik Adhurimin pėr Poseidonin e gjejmė nė dėshmi arkeologjke pėr gjatė vijės bregdetare nga grykėderdhja e lumit Drin nė veri deri nė grykėderdhjen e lumit tė Bardhė(Akelou tė lashtė) (Aspropotamo) ne jug Nuk ėshtėn rastėsi, qė nė kėtė gjatėsi kilomertike (Iliro _Epiriote) gjenden :Tempuj pėr Poseidon (Shkodėr ,Apoloni, Antigonea, Foinika, Athamania); Mbishkrime pėr Poseidonin mbi rasa guri (Salari e e sipėrme ,Leshnjė,Kamēist, rrethiTepelenė);qytet nė Sarandė(Poseidi) Interes paraqet dhe simboli i sakrificės pėr Poseidonin , qė qe njė Dem i badhė qė njėherazi ka qėnė edhe simbol i Epidamnit mitik, qė kish pėrfunduar sė ndėrtuari mė 627 para krishtit (Durrėsi antik) dhe qė pėr totemė tė tij mendohet ta ketė pasur kokėn e kėtij demi hyjnor .Kėtė fakt e bėnė tė besueshėm etimologjia e emrit Epi- Damn . Ēdo studiues i vemendshėm do tė dallonte dy fjalėshin Epi (Kokė,E epėrmja ) dhe Damn( Damaz ).Demi i padlirur i bardhė (qė edhe sot po tė haste besohet si fatsjellės dhe ogur mire) duhet t’i jetė bllatuar Poseidonit nga qytetarėt e Epidamnit . Kjo duhet tė jetė edhe arėsyeja , pse nga durrėsakėt autokton festohet mė 22 qershor njė festė pagane ,qė e njohin si festa e detit. Sipas disa rrėfenjave , kėta adhurues te Poseidonit , Epidamnasit e lashtė kishin mbret Epidamnin qė kishte njė vajzė te bukur tė quajtur Melisa ,e cila e adhuronte detin. Poseidoni mahnitej me kėtė krijesė tė bukur qe nė verė lodronte nė valet e Adriatikut e u dashurua pas saj . Me tė pati edhe njė djalė, Dyrrahun Ky pinjoll hyjnor do ti ndėronte emrin e qytetit tė gjyshit tė tij,nga Epidamn nė Dyrrah.(Kėtė gjė na e rrefenė Apiani shek II, i cili shkruan : “….Dyrrahu ,tė cilin e konsiderojnė(vendasit) se rrjedh nga Poseidoni qė ,ndėrtoi pranė qytetit njė liman dhe i dha emrin Dyrrah..”)Nuk ėshtė e rastit qė dhe nė Egjipt ,mė 297 p.e.r.PTOLEMEU II molos i kushtoi Poseidonit njė shtatore mbi 6 m. tė lartė ,njė vepėr arti e SOSTRATIT tė KNIDIT , qė u vendos nė majė tė Farit tė Aleksandrisė ,njėrės prej 7 mrekullive tė botės antike . Pashkėputshmėria e detit me tokėn ka intriguar misterin e dėshirės sė Poseidonit mė Demetrėn .Ėshtė fakt se jashtė ujit atij ia rrėmbenin fuqitė retė dhe stuhitė, kėshtu qė ai,pėrjetėsisht do ta vuante pamundėsinė e takimeve dashurore tė destinuara tė mos ndodhin kurrėme Demetrėn qė e adhuronte .Kaq e zjarrtė qe ndjenja pėr tė sa nė brigjet shkėmbore tė Tragjasi ,ku ai dėshironte ta takonte Atė ēdo ditė , nė mėnyrė tė mistershme , nėpėrmjet tė ēarave ,qė vinin nga thellėsia e detit, i dhuronte asaj kristalet e kripės tragase.Kjo mrekulli,qė tė mahnit , vazdon sot e gjithėdita si pėr tė treguar pafundėsinė e ndjenjės se Poseidonit pėr Demetrėn .Tragasasit e lashtė kėtė dhuratė tė Poseidonit ,ajo qė i jep shije jetės e shpėrndanė nė tėrė siujdhesėn e Hemit(Ballkanit) e mė pas nė tėrė Europėn e mė gjėrė..Ēelja e pranverės ,shkrirjja e dėborave ,shirat e stinės ,bollėku i prurjeve tė burrimeve dhe tė lumenjėve ,ndėrimi i ujrave tė fjetura te dimrit ndėr dete ,i japin mundėsi mbretit tė tyre Poseidonit vetėm ta pėrqafojė Demetrėn me velin e ujtė .Sė brendėshmi Demetrės I dhuron lagėshtinė qė mundėson ritjen e bimėve .

Qe krijuesi i gjallesave te nėnujit ,veēmas njihet si krijues i kalit .Posejdoni goditi me sfurkun tridhėmbėsh shkumėn nga doli –Skibias(Skifias) kali i pare.Nga shkumba e valėve doli kali i pare kėtej mendohet ta ketė prejardhjen dhe emri i lumit Shkumbin(Genusi).

Nė luftėn e Trojės Poseidoni merr anėn e trojanėve. Zėmėrohet nė kulm me akejtė qė kanė vėnė ne veshtirėsi Trojanėt ,duke uturruar ….

E, beftė rrjedh ai nga malet

Gjurmėve tė tij hyjnore

Derdhen pėrrenjė pyjeve e maleve

Kater galope Egjeun e mbrin

E thellė zhytet nė detin e kristaltė

Te seli e motshme shkėlqimartė

Mbren me ngut kuajt patkoj bakėrtė

Tė shpejt si era krifartėt ēajnė detin

Ngjesh pėr vete gjerdanin e arte

Nė dorėn e majtė tridhėmbėshin e artė mban

E mbi koēi mire vend po ze

E vrullshėm hidhet pėrmbi dallgė

Peshq e bisha lodrojnė gėzueshem

Nėn hijen e hyut mbi dallgė

I hareshėm deti udhėn ia hap tė kalojė

Iliada 23





Bashkė me Apolonin dhe Aiakun(Ai- akun gjyshi I Akilit) ndėrtuan muret e Trojės . Pelazgu qe biri i Poseidonit me Larisėn .Poseidoni qe jo vetėm ati i Auosit(Vjosės).por edhe i tė 18 lumenjeve tė tjerė,bijėt e tij , qė derdhen nė detet Adriatik ,Jon,Egje dhe nė Detin e Zi nėpėrmjet Danubit. Duke nisur nga skaji jugor , nė ujrat e tė birit , Akelout hyjnor (Akellos,Aspropotamos,lumi i Bardhė) Tetisi pagėzoi tė birin e saj Akil hyjnorin e mė pas rrjedh Arahti(Arahtos,qė tė le tė kuptosh qė rrjedh nga malet) ; Luri (Luros); Akeroni(Ėshtė kė roni),Aheros afėr Pargės;Thyami (Ēami,Kallamas;Bistrica (Syri I kaltėr dhe shumė syresh tė vegjėl qė derdhen nė Jon pėrgjat Rivjerės deri nė Karaburun,

Aty ku Joni takon me Adriatikun ,qė pėrball Shėngjinit me Neapolin arrin thellėsinė 1585 m.E mė tej vazhdon Aosi(Vjosa dhe Drino);Semani ,meEordaikun (Devollin)dhe Aspi(Osumi);Shkumbini (Genus);Erzeni (burimet e Shėngjergjit);Ishmi (Tėrkuzi dhe lumi i Drojit);Ardaksani (Mati dhe Fani);Drili (Drini i Bardhė dhe i Zi);Buni (Buna)

Poseidoni i ēon ujė dhe Detit tė Zi nėpėrmjet Danubit, me Drinėn dhe Moravėn nė veri.Deti Egje pi ujin e Vardarit ,Vistricės dhe tė Pinos.

Konfigurimi gjeografik i tėtė kėtyre lumenjėve ,si njė piktogramė hidrografike , nga burimi deri ne grykėderdhje , krijon imazhin e njė kupe 5 kėndėshe tė stėrmadhe me fundkonik nė grykėderdhjen e Akelout nė jugė qė zgjeron bazėn drejt veriut ,nė verilindje Selaniku deri nė pikėtakimin e meridianit 22,5 oo me Danubin dhe nė veriperėndim nė vijėn Akelou ishulli i Sazanit deri nė pikėtakimin e meridianit 19.oo me Danubin .Krijohet kėshtu imazhi i njė kupe gjigande e denjė pėr tu kujdesur nga njė hyjni si Posejdoni.,andaj po e quaj thjeshtė Kupa e Poseidonit. Burimet e kėtyre lumenjėve , qė rrjedhin pandalimisht , shpien ēdo ditė ujė tė fresket nė detet Jon , Adriatik , Egje dhe Detin e Zi e formojnė , pėrbashkėsinė e kupės jetėdhėnėse tė Poseionit .Kjo piktogramė pėrbėhet nga njė rrjet i dendur lumenjsh qė arrin njė gjatėsi 60323 km. Pjertėsia mesatare e gjithė kėtij territori ėshtė 28%.Rezervat ujore tė Kupės jetėdhėnėse tė Poseidonit,qe pėrfshinė Shqipėrinė,Malin e ZI,Serbinė ,Kosovėn ,Maqedoninė ,Bullgarinė dhe Greqinė nė kuadratin gjeografik Veri (paraleli 45oo)Jugė(Paraleli 38.5oo)Perėndim (Meridiani 19oo) dhe nė Lindje (meridiani 22.5oo) e matur sipas gjeo-hidrografėve me vėllim mesatar tė prurjeve te lumenjve nė km3 ėshtė:-Shqipėri 41,2;Serbi,Kosovė,Maqedoni sė bashku 126,Greqi 67,3,Bullgari 17,9 ,pra vėllimi mesatar pėr tė gjithė kėtė rrjet hidrik ėshtė 252,4 km 3 ( kur Suedia dhe Islanda sė bashku e kanė 263,8 Km 3)Lumenjtė e Kupės sė Posejdonit 31% tė ushqimit tė tyre e kanė nga ujrat nėntokėsore qė do tė thotė 78.2 km 3 ujė. Mbulesa e gjelbėrt karakteristike nga 400 deri 1250 m mbi nivelin e detit ėshtė Dushkaja (Klimaksi) nė shumėllojshmėrinė e saj(Bunga, Shparthi, Bungėbuta ,Qarri, Valanidhi, Bulgėri,Ilqja ) ,si dhe ahishte,pishnaja dhe bredhnajat etj qė natyrisht ėshtė dhe filtri natyror i pa zėvendėsueshėm i ujrave tė ndotura mbitokėsore. .Kjo mbulesė e gjelbėrt (ajo e dushkajės) favorizon bashkėjetesėn edhe rritjen e njė shumėllojshmėrie tejet tė konsiderueshme bimėsie tjetėr e qė dallohet pėr cilėsinė e bimėsisė eterovajore ,mjekėsore etjerė.Interesi pėr bimėt dhe rrėnjėt mjekėsore ėshtė tejet i lashtė , dhe pėr mė tepėr hobin pėr njohjen e bimėve e kanė pasur edhe mbretėr si Mbreti Genti i Ilirisė tė cilit i atribohet dhe zbulimi i vlerave kurative tė Gentianės Nė Pesėkendėshin grykėderdhja e Akelout(Aspropotamo)lumi i Bardhė,Selanik (Thesaloniqi), Ohėr ,Shkumbin Vlorė (Aulonė ,A – Uli – Onė; A Ylli Jonė) biologėt njoftojnė te kenė numėruar rreth 3200 llojė bimėsh dhe prej tyre rreth 386 lule dhe rrėnjė mjeksore njė shumėlushmėri mahnitese ,qė banoret e kėtyra krahinave nė veēanti gratė i pėrdorin qė sė lashti nė praktika shėruese me mjaft sukses ,i edhe sot e gjithė ditėn , e qė pėr kėtė arėsye , pa hezitim do ta quajmė shėronjėtorja e POSEIDONIT. Adhurimi i tė lashtėve pėr Poseidonit ėshtė transmetuar ndėr gjithė ballkanasit edhe si mesazh hyjnor jetėmbrojtės Misteri i Kupės sė Posejdonit ka detyruar gjithkėnd,anekėnd kėtij areali ,pėr ta bekuar dhe ruajtur ujin dhe mburojėn e gjelbėr tė tij nė emėr tė jetės. Askush nuk ka guxuar te matet me Poseidonin ,nga qė me guximtarėt, nė jetė tė jetėve ,e kanė pėrjetuar fatalisht fuqinė e hyjnisė sė Ujrave dhe tė Detit . Por ėshtė edhe mjė fakt tjetėr ,shumėkuptimplotė. Poseidoni na kujton ujin : si pėbėrėsi ,si lėnda mė e qėnėsishme ;si 70% e gjendjes nė cilėn do gjallesė a dukuri e jetės , qė ekziston nė tokė , nė tė gjithė shumėllojshmėrinė e shfaqjes sė saj.Nė ciklin e jetės, Poseidoni ,si personifikim i ujit ,ėshtė lėnda kryesose e trupėzimit tė gjithėēkaje qė ekziston nė planetin tone.Uji, si pėrbėrės i gjithēkaje ,qė ripėrtėrihet e jeton nė planetin tone, ėshtė elementi pėrbashkuese i mistershėm, qė realizon qarkullimin e e lėndės organike ,qė u siguron harmoninė e sigurine e jetės ,zhvillim dhe jetėgjatėsi tė gjitha llojeve tė gjallesave.Adhurimi pėr Poseidonin nė kėtė kuptim , nuk qėnka thjeshtė njė ndjenjė dhe besim pagan,mistik , por ėshtė thirrje e ndėrgjegjes ,njė kujtesė pėr tė Mirin e cilėsisė sė jetės.


Bashkėshortja e Posejdonit qe Amfitria e bija e Nereut hyjnisė sė ujit dhe motra e madhe e Titonit Oqean, si pėr tė treguar zgjerimin e pushtetit tė tij drejt Oqeanit . Ishte njė prej hyjneshat mė tė bukuratė detit .Ajo jetonte diku larg tek gjigandi Atlant prej nga ku e solli delfini I Posejdonit .Posejdoni dhe Amfitria u bėnė bashkėsunduese tė hapsirės ujore tė planetit ashtu si Zeusi dhe Hera qenė zotėr tė fronit tė Olimpit .Ata paten trashigimtarė Tritonin dhe Rodėn Por kjo nuk qe lidhja e vetme . Posejdoni me nimfėn Toata pati Polifemin me njė sy qė e verboi Odiseja me shokėt e tij ;me nimfėn Libia pati Ageronin mbretin Sidon; me nimfėn Naida pati Proteun qė jetonte nė ujdhesėn Far ku ushqente peshqit dhe fokat e Afitrias .Proteu ka patur dhe dhuntinė e orakullit por jo gjithkush ka mundur ta detyrojė t’I parathotė fatin Shėndrimi pamjes Metamorfoza ,qe njė nga dukuritė e tij me tė qėnėsishme .Ai kishte force tė shėndėrohej nė Luan ,dragua ,panterė,derr tė egėr e madje mund tė njėsohej me sipėrfaqen e ujit pa u dukur E mposhti Herakliu ndėr Menelau e detyroi t’I tregonte pėr kthimin e mbarė nga Egjipti nė Spartė.(Prote u emėrtua edhe nėndetsja atomike amerikane mė 1962 me njėqind marinarė nė bord kaloi nėn Polin e Veriut)
 
PM  Top
zerodtkjoe
view post Posted on 20/10/2010, 07:55 Quote




Thanks for the info
 
Top
seanlopez
view post Posted on 20/10/2010, 13:18 Quote




Good article
 
Top
aerospace engineer
view post Posted on 21/11/2010, 09:41 Quote




found your site on del.icio.us today and really liked it.. i bookmarked it and will be back to check it out some more later
 
Top
view post Posted on 10/12/2013, 07:29 Quote

/ a n e t a r /

Group:
Member
Posts:
1

Status:


cat stun calich rm_beaver bonjeursmiley
yuk mad2 wounded1 wink invisible mf_lust medieval ban vash krilin shy mf_cleopatra kenshin2 kenshin2 kenshin2 wolverine fruits_cherry mf_zippy rm_bear welcome group mf_eat_arrow mf_viking hmmsmiley02

:D :) :) :blink: :woot: :shifty: :wacko: <_< :P ;) -_- :unsure: :sick: :cry: :ph34r: :wub: :lol: :B): :rolleyes: :o: ^_^ [QUOTE=Etore,18/1/2010, 19:52]
Mitologji greke ėshtė trupi i mitet dhe legjendat qė i pėrkasin grekėt e lashtė nė lidhje me perėnditė e tyre dhe heronj, natyrėn e botės, dhe origjinėn dhe rėndėsinė e kultit tė tyre dhe praktikat rituale. Ata ishin njė pjesė e fesė nė Greqinė e lashtėhtthttp://img.forumfreehttp://img.forumfhtthttp://img.forumfree.it/style_images/17/icon6.gifp://img.forumfree.it/style_images/17/icon12.gifree.it/style_images/17/icon10.gif.it/style_images/17/icon9.gifp://img.forumfree.it/style_images/17/icon2.gif. Shttp://img.forumfree.it/style_images/17/icon4.giftudiuesit moderne i referohen mitet dhe studimin e tyre nė njė pėrpjekje pėr tė hedhur dritė mbi insthttp://img.forumfree.it/style_images/17/icon11.gifitucionet fetare dhe politike e Greqisė sė lashtė, qytetėrimin e saj, dhe pėr tė fituar kuptimin e natyrėn e mitit-bėn vetė.
http://img.forumfree.it/style_images/17/icon13.gif
Mitologji greke ėshtė mishėruar nė mėnyrė eksplicite nė njė koleksion tė madh tė bukurin rrėfim dhe pa dyshim nė artet e pėrfaqėsimit, tė tilla si vazo-piktura dhe dhuratat kushtimhttp://img.forumfree.net/html/emoticons/huh.gifor. Mit grek shpjegon origjinėn e botės dhe detaje jetėn dhe aventurat e njė shumėllojshmėri tė gjerė tė perėnditė, perėndesha, heronj, heroines, dhe krijesa tė tjera mitologjike. Kėto llogaritė fillimisht ishin shpėrndarė nė njė traditėhttp://img.forumfree.net/html/emoticons/tongue.gif orale-poetik, sot mitet greke janė tė njohur kryesisht nga literatura greke.
Burimet mė tė vjetėr tė njohur greke letrare, poezi epike Iliada dhe Odisea, tė pėrqėndrohet nė ngjarjet qė rrethojnė Luftės sė Trojės.

Dy poezi nga Homerit Hesiod pranė bashkėkohore, Theogony dhe punėve dhe ditėve, pėrmbajnė llogaritė e Gjeneza e botės, vazhdimėsisė tė sundimtarėve hyjnore, vazhdimėsisė tė moshave tė njeriut, origjina e problemet e njeriut, dhe origjina e praktikave kurban. Mitet janė ruajtur edhe nė Hymns Homeric, nė fragmente e poezi epike tė ciklit tė Epic, nė poezi lirike, nė veprat e tragedians tė shekullit tė pestė para Krishtit, nė shkrimet e dijetarėve dhe poetėve tė Mosha Helenistike dhe nė tekstet nga kohėn e Perandorisė Romake nga shkrimtarė tė tillė si Plutarch dhe Pausanias.
Gjetjet arkeologjike tė sigurojė njė burim kryesor i detaje rreth mitologjisė greke, me zotat dhe heronj shfaqėn dukshėm nė dekorimin e shumė objekte. Harton gjeometrik nė qeramikė e shekullit tė tetė para Krishtit e pėrshkruajnė skena nga cikli Trojan si dhe aventura e Herakliut. Nė pasuar arkaike, klasike, dhe periudha helene, Homeric dhe skena tė ndryshme mitologjike tė tjera shfaqet, plotėsimin provave ekzistuese letrare.

Mitologji greke ka ushtruar njė ndikim tė gjerė nė kulturėn, artet, dhe literaturė e qytetėrimit Perėndimor dhe mbetet pjesė e trashėgimisė perėndimore dhe gjuhės. Poetė dhe artistė nga kohėt e lashta nė frymėzim pranishėm kanė nxjerrė nga mitologji greke dhe kanė zbuluar rėndėsinė bashkėkohor dhe rėndėsinė nė kėto tema mitologjike. Mitologji greke ėshtė i njohur sot kryesisht nga literatura greke dhe pėrfaqėsitė pėr median vizive qė datojnė nga periudha gjeometrik daton nga shek 900-800 pes tutje.

Prometeu (1868 nga Gustave Moreau). Miti i Prometeu i parė ishte vėrtetuar nga Hesiodus dhe pastaj pėrbėnte bazėn pėr njė trilogji tragjike e luan, ndoshta nga Eskili, i pėrbėrė nga Prometeu i mbėrthyer, Prometeu i pavarur, dhe Prometeu Pyrphoros Burime Letėrsi

Transmetim Mythical luan njė rol tė rėndėsishėm nė pothuajse ēdo zhanėr i letėrsisė greke. Megjithatė, e vetmja mythographical doracak i pėrgjithshėm pėr tė mbijetuar nga antikiteti grek ishte Biblioteka e Pseudo-Apollodori, e cila pėrpiqet pėr zgjidhjen e tregime kontradiktore tė poetėve dhe ofron njė pėrmbledhje tė madh tradicional tė mitologjisė greke dhe legjendat heroike. Apollodori jetuar nga c . 180-120 para Krishtit dhe ka shkruajtur mbi shumė kėto tema, por e "Biblioteka" diskuton pėr ngjarjet qė ndodhėn gjatė pas vdekjes sė tij, pra emrin Pseudo-Apollodori. Ndoshta, shkrimet e tij formuan bazėn e mbledhjes.

Ndėr burimet mė tė hershme letrare janė dy poemat epike e Homerit, Iliada dhe Odisea. Poetė tė tjera pėrfunduar ciklin "epik", por mė vonė kėto dhe poezi tė vogėl tani janė humbur pothuajse tėrėsisht. Megjithe emrin e tyre tradicionale, himneve Homeric kanė asnjė lidhje me Homerit. Ata janė himne korale nga mė herėt pjesė e tė ashtu-quajtur Lyric moshė.
Hesiod, njė jetė e mundur bashkėkohor me Homerit, ofron Theogony tij (Origjina of the Gods) tė plotė nė llogarinė e mitet e hershme greke, qė kanė tė bėjnė me krijimin e botės; origjinėn e perėndive, Titans, dhe Giants, si edhe genealogies pėrpunuar, Folktales, dhe mitet etiologjik. Punon Hesiod dhe ditėve, njė poemė didaktike pėr jetėn bujqėsore, gjithashtu pėrfshin edhe mitet e Prometeu, Pandora, dhe moshė Katėr. Poeti i jep kėshilla mbi mėnyrėn mė tė mirė pėr sukses nė njė botė tė rrezikshme, tė dhėnė akoma mė tė rrezikshme nga zotat e saj.
Lyrical poetėt nganjėherė marrin subjektet e tyre nga miti, por trajtimi i tyre bėhet gradualisht mė pak narrative dhe mė shumė allusive. Poetėt lirik grek duke pėrfshirė Pindar, Bacchylides, Simonides dhe poetėve baritor tė tilla si Theocritus dhe Bion, kanė tė bėjnė incidente individuale mitologjik. Pėrveē kėsaj, mit ishte nė qendėr tė dramės klasike athinas.

The tragjike dramaturgėt Eskili, Sofokliu, Euripidi dhe mori shumicėn e tokave tė tyre nga mitet e moshės sė heronjve dhe tė Luftės sė Trojės. Shumė nga tregimet e madhe tragjike (p.sh. Agamemnonit dhe fėmijėt e tij, Edipi, Jason, Medea, etj) mori nė formėn e tyre klasike nė kėto tragjedi. The dramaturg komik Aristofani pėrdorur edhe mitet, nė Zogjtė dhe bretkosat.
[/QUOTE]

[QUOTE=Etore,19/1/2010, 11:35]
Poeti romak Virgil, kėtu pėrshkruhen nė dorėshkrimin shekullin e pestė, Romanus Vergilius, ruhet detajet e mitologjisė greke nė shumė nga shkrimet e tij

Herodoti dhe historianė Diodorus Siculus, dhe Gjeografet Pausanias dhe Straboni, i cili udhėtoi nė mbarė botėn greke dhe vuri nė dukje se tregimet kanė dėgjuar, i furnizuar mitet dhe legjendat e shumta lokale, shpesh pak i njohur, duke i dhėnė versionet alternative. Herodoti nė veēanti, kontrolluan tė ndryshme traditat e paraqitur atė dhe gjeti rrėnjėt historike ose mitologjike nė konfrontim ndėrmjet Greqisė dhe tė Lindjes. Herodoti u pėrpoq tė pajtojė origjinėn dhe pėrzierja e koncepteve tė ndryshme kulturore.

Poezinė e moshave helene dhe romake, edhe pse i pėrbėrė si njė ushtrim letrar se sa cultic, megjithatė pėrmban detaje tė rėndėsishme qė do tė ndryshe tė humbur. Kjo kategori pėrfshin veprat e: Poetėve romak Ovid, Statius, Valeri Flaccus, Seneca, dhe Virxhil me koment Servius sė. Poetėve greke tė periudhės sė antikitetit tė vonė: Nonnus, Antoninus Liberalis, dhe Quintus Smyrnaeus. Poetėve greke e periudhės Helenistike: Apollonius e Rodos, Callimachus, Pseudo-Eratosthenes, dhe Parthenius. Romaneve lashtė tė grekėve dhe Romakėve si Apuleius, Petronius, Lollianus, dhe Heliodorus.

Achilles vrasjen e njė tė burgosuri trojan para Charon nė njė tė kuqe-hi figura etrusk-krater, e bėri nga fundi i shekullit tė katėrt fillim tė shekullit tė tretė pes

The Fabulae dhe Astronomica shkrimtari romak i vetėquajtur si Pseudo-Hyginus janė dy tė rėndėsishme, jo compendiums poetik tė mit. The imagjinon e Philostratus e madhja dhe mė tė rinj dhe Pėrshkrimet e Callistratus, janė dy burime tė tjera tė dobishme qė ishin hartuar mbi pėr tema.

Sė fundi, Arnobius dhe njė numėr i shkrimtarėve bizantine greke japin detaje tė rėndėsishme tė legjendė, njė pjesė e saj qė rrjedhin nga vepra humbur greke. Kėto preservers e mitit tė pėrfshijė njė leksik tė Hesychius, tė Suda, dhe traktatet e Tzetzes Gjoni dhe Eustathius. Pikėpamja e krishterė moralizing i mitit grek ėshtė encapsulated nė thėnien, ἐν παντὶ μύθῳ καὶ τὸ Δαιδάλου μύσος / en panti muthōi kai tė musos Daidalou ( "Nė ēdo mit ka edhe prishje e Daidalos"). Nė kėtė mėnyrė, tė Sudas enciklopedik raportuar rolin e Daedalus nė pėrmbushjen e epshit "anormal" i Pasiphaė pėr demin e Poseidonit: "Qė nga origjina dhe fajin pėr kėto kėqijat u atribuohet Daidalos dhe ai ishte loathed pėr ata, ai u bė subjekt i fjalė e urtė." Burimet arkeologjike

Zbulimi i qytetėrimit miken nga arkeologu amator gjerman, Heinrich Schliemann, nė shekullin e nėntėmbėdhjetė, dhe zbulimi i qytetėrimit Minoan nė Kretė nga arkeologu britanik, Sir Arthur Evans, nė shekullin e njėzetė, ka ndihmuar pėr tė shpjeguar shumė pyetje ekzistuese pėr Homerit epics dhe siguruar prova arkeologjike pėr shumė detaje nė lidhje me perėnditė mitologjike dhe heronj. Pėr fat tė keq, provat rreth miti dhe rituali nė miken dhe faqet Minoan ėshtė krejtėsisht monumentale, si shkrimin Linear B (njė formė e lashtė greke gjenden nė tė dyja Kretė dhe Greqi) ėshtė pėrdorur kryesisht pėr inventarėt rekord, edhe pse emrat e perėndive dhe heronjve doubtfully janė bėrė tė ditura.

Harton gjeometrik nė qeramikė tė shekullit tė tetė para Krishtit e pėrshkruajnė skena nga cikli Trojan, si dhe aventura e Herakliut. Kėto pėrfaqėsime vizuale e miteve janė tė rėndėsishme pėr dy arsye. Pėr njė, mitet greke janė tė dėshmohet shumė mė herėt se sa vazo nė burime letrare: e dymbėdhjetė labors e Herakliut, pėr shembull, vetėm aventurė Cerberus ndodh nė njė tekst letrar bashkėkohor. Pėrveē kėsaj, burimet vizuale nganjėherė paraqesin mitet ose sajuar skena qė nuk janė tė vėrtetuara nė ēdo burim ekzistues letrare. Nė disa raste, pėrfaqėsia e parė e njohur i njė miti nė artin gjeometrike e parė daton nė pėrfaqėsimin e saj mė i njohur poezi vonė arkaik, nga disa shekuj. Nė Arkaike (c. 750-c. 500 pes), klasike (c. 480 -323 BC), dhe Helenistike (323-146 pes) periudha, Homeric dhe skena tė ndryshme mitologjike tė tjera shfaqet, plotėsimin e provave ekzistuese letrare. Anketa e historisė mitik Lashtė grek Fe

Doktrinat kryesore Politeizmit · mitologji · kryelartėsi Orthopraxy · reciprocitetit · Virtutit Praktikat

Amphidromia · Iatromantis Pharmakos · Temples Kushtimor ofertat · Kafshėve sakrificė Hyjnive Dymbėdhjetė Olympians: Ares · Afėrditė · Apollo Athena · Artemis · ferr · Hera · Hermes · Hephaestus · Demeter · Poseidoni · Zeus --- Hyjnive fillestar: Aether · Chaos · Cronos · Erebus Gaia · Hemera · Nyx · tartart · Oranos --- Zotat e Vogėl: Eros · Hebe · Hecate · Helios Herakles · Dionysus · Iris · Selene · Hestia · Pan · Nike Tekste Iliada · odisea Theogony · Punon dhe Ditėt Bibliotheca · Argonautica Shih gjithashtu: Rėnia e politeizmit Helenistike Hellenic politeiste Reconstructionism Kėshilli i Lartė i Hellenes Ethnikoi This box: shiko • diskuto • redakto


Mitologji greke ka ndryshuar me kalimin e kohės pėr tė pėrshtatur me evoluimin e kulturės sė tyre, nga tė cilat mitologji, ashtu hapurazi dhe nė supozimet e tij i pashprehur, ėshtė njė tregues i ndryshimeve. Nė forma tė mbijetuar letrare mitologji greke, gjetur si mė sė shumti nė fund tė ndryshimeve progresive, ėshtė e natyrshme politike, si Gilbert Cuthbertson ka kėrkuar.

Banorėt mė parė tė Gadishullit tė Ballkanit ishin popull bujqėsor i cili, duke pėrdorur Animism, caktohet njė shpirt nė ēdo aspekt tė natyrės. Pėrfundimisht, kėto shpirtrat paqartė mori forma e njeriut dhe hyri nė mitologjinė vendore si zota. Kur fiset nga veriu e pushtuan gadishullin e Ballkanit, ata sollėn me vete njė tė ri panteonin e perendive, nė bazė tė pushtimeve, forcė, rreptė nė betejė, dhe heroizmin e dhunshme. Perėndive tė tjera tė vjetra tė botės bujqėsor ndėrfutur me ato tė pushtuesit mė tė fuqishėm ose venitur tjetėr nė parėndėsi.

Pas mesit te periudhes Arkaike, mitet pėr marrėdhėniet mes perėndive dhe heronjve mashkull mashkull bėhet gjithnjė e mė tė shpeshta, duke treguar zhvillimin paralel tė pederasti pedagogjik (Eros paidikos, παιδικός ἔρως), mendohet tė jetė futur rreth 630 pes. Nga fundi i shekullit tė pestė para Krishtit, poetėt e kishte caktuar tė paktėn njė eromenos, njė djalė adoleshent i cili ishte shok i tyre seksual, qė ēdo zot pėrveē Ares rėndėsishėm dhe shumė figura legjendare. Mė parė mitet ekzistuese, tė tilla si ato tė Akilit dhe Patroclus, edhe pastaj i hodhėn nė njė dritė pederastic. poetė Alexandrian at, mythographers e parė pas mė shumė letrar nė pėrgjithėsi nė perandorinė e hershme romake, readapted shpesh tregimet e karaktere greke mitologjike nė kėtė mėnyrė.

Arritja e poezisė epike ishte pėr tė krijuar histori-cikle dhe, si rezultat, pėr tė zhvilluar njė sens tė ri tė Kronologjia mitologjike. Kėshtu mitologji greke shpaloset si njė fazė nė zhvillimin e botės dhe tė njerėzve. Ndėrsa vetė-kontradikta nė kėto histori tė njė afat kohor absolut i pamundur, njė kronologji tė pėrafėrt mund tė dallohet. Rezultues mitologjik "historinė e botės" mund tė ndahet nė tre apo katėr mė tė gjerė periudha: Mitet e origjinės ose mosha e perėndive (Theogonies, "lindjet e perėndive"): mitet pėr prejardhjen e botės, tė perėndive, dhe racės njerėzore. Mosha kur perėnditė dhe njerėz pėrzier lirisht: tregimet e bashkėveprimit nė fillim midis perėndive, demigods, dhe njerėzve. Mosha e heronjve (mosha heroike), ku aktiviteti hyjnor ishte mė i kufizuar. E fundit dhe mė i madh i legjendave heroike ėshtė historia e Luftės sė Trojės dhe pas (i cili konsiderohet nga disa studiues si njė periudhė tė veēantė tė katėrt).

Ndėrsa nė moshėn e perėndive shpesh ka qenė e mė shumė interes pėr studentėt e bashkėkohore tė legjendė, autorėt grekė e periudha arkaike dhe klasike kishte njė preferencė tė qartė pėr moshėn e heronjve, duke krijuar njė kronologji dhe rekord tė arritjeve njerėzore pas pyetjeve se si erdhi nė botė duke u shpjeguar.
Pėr shembull, Iliada dhe Odisea heroike dwarfed hyjnores-u pėrqėndruan Theogony dhe Homeric himneve nė dy madhėsi dhe popullaritetin. Nėn ndikimin e Homerit e "kultit hero" tė ēon nė njė ristrukturim nė jetėn shpirtėrore, tė shprehura nė ndarjen e sferės sė perėndive nga sfera e tij (tė heronjve tė vdekur), i Chthonic nga madhėshtor. Nė Punon dhe Days, Hesiod e bėn pėrdorimin e njė skeme tė moshė Katėr tė Njeriut (ose Garat): Artė, Silver, bronzit dhe hekurit. Kėto gara ose moshave janė krijimet e veēantė e perėndive, Epoka e Artė qė u pėrkasin sundimit tė Cronus, e garave pasuese krijimin e Zeusit. Hesiod intercalates Epoka e (ose racore) e heronjve vetėm pas Bronzit. Mosha pėrfundimtar ishte Epoka e hekurit, periudhėn bashkėkohore gjatė sė cilės poeti jetoi. Poeti e konsideron atė si tė keqe, prania e sė keqes u shpjegua nga miti i Pandorės, kur tė gjithė e mė tė mirė tė aftėsive tė njeriut, pos shpresėn, ishin derdhur nga jar saj u pėrmbys. Nė Metamorphoses, Ovid vijon Hesiod's Koncepti i katėr moshave. Mosha e perėndive Kozmogoni dhe kozmologji Shih gjithashtu: perėndive greke lashtė dhe pemė familjare e perėndive greke

Omnia Vincit Amor (Love pushton gjitha), njė pėrshkrim i zot e dashurisė, Eros. Nga Michelangelo Merisi da Caravaggio, circa 1601-1602

"Mitet e origjinės" ose "mitet e krijimit", paraqesin njė pėrpjekje pėr ta bėjė tė kuptueshme universit nė terma tė njeriut dhe tė shpjegojė prejardhjen e botės. Versioni i pranuar mė gjerėsisht nė atė kohė, edhe pse njė llogari filozofik i fillimit tė gjėrave , ėshtė raportuar nga Hesiod, nė Theogony e tij. Ai fillon me Chaos, njė mosqenie yawning. Nga tė pavlefshme dolėn Eurynome, [citim i duhur] GE ose Gaia (e tokės) dhe disa qenie tė tjera primare hyjnor: Eros (Love), tė Abyss (e tartart), dhe Erebus.
Pa ndihmėn e meshkujve, Gaia dha lindjes tė Oranos (Sky), i cili pllenohet atėherė e saj. Nga ky bashkim ishin lindur e parė tė Titans-gjashtė meshkuj: Coeus, Crius, Cronus, Hyperion, Iapetus, dhe Oceanus, dhe gjashtė femra: Mnemosyne, Hėnė, Rhea, Theia, Themis, dhe Tethys. Pas Cronus ka lindur, Gaia dhe Oranos caktuar Titans nuk mė duhej tė lindur. Ata u pasuan nga njė sy Cyclopes dhe Hecatonchires ose qindra duar Ones. Cronus ( "e dinak, i ri dhe mė tė tmerrshme tė fėmijėve Gaia tė") castrated babait tė vet dhe u bė sundimtar i perėndive me motrėn e tij Rhea-gruaja si bashkėshorte e tij, dhe tė tjera u bė Titans gjykatė e tij.

Attic black-motive amphora pėrshkruanin Athene duke u "rilindur" nga kreu i Zeusit, i cili kishte gėlltitur nėna e saj, Metis, perėndeshė e lindjes, Eileithyia, mbi tė drejtėn e ndihmon - 550-525 pes - Louvre
[/QUOTE]

[QUOTE=Etore,19/1/2010, 12:54]
Njė motiv i ati-kundėr-konfliktit djali u pėrsėritet kur Cronus u pėrballėn nga djali i tij, Zeus. Shkak se e kishte tradhtuar Cronus babait tė tij, ai kishte frikė se pasardhėsit e tij do tė bėjė tė njėjtėn gjė, e kėshtu ēdo herė Rhea dha lindjes, ai rrėmbejė fėmijės dhe ka bėrė kėto blerje. Rhea urryer kėtė dhe mashtruar atė duke u fshehur Zeus dhe duke pėrfunduar njė gur nė batanije njė fėmijė, i cili Cronus ngrėnė. Kur Zeus ishte rritur, ai ushqeu njė pije i ati i tij e droguar e cila shkaktoi Cronus tė vjellat, duke hedhur deri fėmijė tė tjerė Rhea dhe guri, e cila kishte qenė ulur nė stomak Cronus 'tė gjithė sė bashku. Atėherė Zeus sfiduar Cronus tė luftės pėr mbretėrim i perėndive. Nė tė fundit, me ndihmėn e Cyclopes (qė Zeus liruar nga tartart), Zeus dhe vėllezėrit e motrat e tij ishin fitimtarė, ndėrsa Cronus dhe Titans u hodhėn poshtė me burgim nė tartart.

Zeus ishte rrėnuar nga tė njėjtin shqetėsim dhe, pas njė profeci qė pasardhėsit e gruas sė tij tė parė, Metis, do tė lindė njė zot "mė i madh se ai"-Zeus gėlltiten e saj. Ajo tashmė ishte shtatzėnė me Athene, megjithatė, ata e bėri atė tė mjerueshme, derisa Athene ia plas me radhė nga koka e tij plotėsisht i rritur dhe tė veshur pėr luftė. Kjo "Rilindja" nga Zeus ėshtė pėrdorur si njė justifikim pėr pse ai nuk ishte "zėvendėsohet" nga njė fėmijė i brezit tė ardhshėm tė perėndive, por llogariten pėr praninė e Athene. Ėshtė e mundshme se ndryshimet kulturore nė pėrparimin e zhytur tashmė njė kohė tė gjatė nė kėmbė kult lokal Athene nė Athinė nė panteonin ndryshimin olimpike pa konflikt, sepse kjo nuk mund tė kapėrcehen.

Mendimi mė tė hershme greke pėr poezi konsiderohet theogonies tė jetė zhanėr poetik prototypical-the-mythos prototypical dhe numėrohet fuqitė magjike pothuajse nė tė. Orfeut, poeti archetypal, gjithashtu ishte kėngėtarja archetypal e theogonies, qė ai pėrdor pėr tė qetėsuar deteve dhe stuhitė nė Argonautica Apollonius ', dhe qė tė lėvizni zemrat me gurė tė perėndive tė krimit nė prejardhjen e tij nė ferr. Kur Hermes trillon the lirė nė Himni Homeric pėr Hermes, gjėja e parė qė ai nuk ėshtė kėnduar pėr lindjen e perėndive. Theogony Hesiod nuk ėshtė vetėm njė llogari tė plotė tė mbijetuar e perėndive, por edhe llogaria e plotė tė mbijetuar funksion poet arkaik, me thirrje e muzės gjatė saj paraprake te Muses. Theogony gjithashtu ka qenė subjekt i shumė poezive tė humbur, duke pėrfshirė ato atribuohet Orfeut, Musaeus, Epimenides, Abaris, dhe shikues tė tjerė legjendare, tė cilat ishin pėrdorur nė purifications rituale private dhe mister-ritet. Ka indikacione se Platoni ishte njohur me disa versione tė theogony profetik. Njė heshtje do tė ishte pritur rreth besimeve dhe riteve fetare, megjithatė, dhe se natyra e kulturės nuk do tė kishte qenė e raportuar nga anėtarėt e shoqėrisė, ndėrsa besime u mbajtėn. Pasi pushuan tė bėhen besimeve fetare, disa do tė kishte njohur ritet dhe ritualet. Allusions shpesh ekzistonte, megjithatė, pėr aspekte qė janė mjaft publik.

Images ekzistonte nė qeramikė dhe objektet fetare qė ishin interpretuar dhe mė shumė tė ngjarė, keqinterpretuar nė shumė mite dhe tregime tė ndryshme. Njė fragmente disa nga kėto vepra tė mbijetojnė nė citatet nga filozofėt Neoplatonist dhe zbuluar kohėt e fundit scraps papirus. Njė nga kėto scraps, tė Papirusi Derveni tani dėshmon se tė paktėn nė shekullin e pestė para Krishtit njė theogonic-poemė cosmogonic e Orfeut ishte nė ekzistencė. Kjo poemė u pėrpoq qė tė tejkaloj Theogony Hesiod dhe gjenealogjia e perėndive u zgjeruar mbrapa tė Nyx (natėn) si njė fillim i fundit femėr pėrpara Eurynome, Urani, Cronus, dhe Zeus. natės dhe errėsirės mund tė vė shenjėn e barazimit me Chaos .

The Kozmologėt parė filozofik reaguar kundėr, apo e ndėrtuar ndonjėherė mbi, konceptet popullor mitik qė kishte ekzistuar nė botėn greke pėr disa kohė.
Disa prej kėtyre konceptimeve popullore mund tė nxirren nga poezia e Homerit dhe Hesiod. Nė Homerit, Toka shihej si njė disk banesė nė det mbi lumin e Oceanus dhe anashkaluar nga qielli hemispherical me diellin, hėnėn dhe yjet. Diellit (Helios) traversed qiejt si njė charioteer dhe lundruan rreth Tokės nė njė tas tė artė gjatė natės. Sun, tokė, qiellin, lumenjtė, dhe erėrat e forta mund tė trajtohen nė lutje dhe i bėri thirrje tė betimeve e dėshmitarėve. Fissures telefona celularė janė konsideruar gjerėsisht si hyrje nė shtėpinė nėntokėsore tė ferr dhe paraardhėsit e tij, shtėpinė e tė vdekurit. Ndikimet nga kultura tė tjera tė dhėnė gjithmonė tema tė reja. Panteonin grek Shih gjithashtu: Religjioni nė Greqinė e lashtė dhe Dymbėdhjetė Olympians
[/QUOTE]

[QUOTE=Etore,19/1/2010, 13:28]
Dymbėdhjetė Olympians nga Monsiau, rreth shekullit tė 18-tė.

Sipas mitologjisė klasike-kohės, pas pėrmbysjes sė Titans, tė panteonin e re e perėndive dhe perėndesha u konfirmua. Ndėr perėnditė kryesore greke ishin Olympians, qė banojnė nė majė tė malit Olimp nėn syrin e Zeusit. (Kufizimi i numrit tė tyre pėr dymbėdhjetė duket tė ketė qenė njė ide relativisht moderne.) Pėrveē Olympians, grekėt adhuruan perėndi tė ndryshme tė fshat, cjapi-Pan zot, Nymphs (shpirtrat e lumenjve), Naiads (i cili ndal nė burimet), Dryads (tė cilėt ishin shpirtrat e pemėve), Nereids (qė banonin nė det), zotat e lumit, Satyrs, dhe tė tjerėt. Pėrveē kėsaj, ka qenė fuqitė e errėta tė botės sė krimit, tė tilla si Erinyes (ose Furies), tha pėr tė ndjekur ata fajtor pėr krime kundėr gjakut tė afėrmit. Nė mėnyrė pėr tė nderuar perėnditė e lashtė greke, poetėt kompozoi himneve Homeric (njė grup prej tridhjetė e tre kėngė). Gregory Nagy i pėrket "e madhe himneve Homeric si preludes thjeshtė (krahasuar me Theogony), secila prej tė cilave invokes njė zot".

Nė shumėllojshmėrinė e gjerė tė mitet dhe legjendat qė pėrbėhet nga mitologji greke, perėndive qė ishin amtare tė popujve greke janė pėrshkruar si ka trupa fizik, por nė thelb ideale. Sipas Valter Burkert, karakteristika kryesore e anthropomorphism greke ėshtė se "zotat grek janė persona jo, abstraksionet, ideve ose koncepteve." [33] Pavarėsisht nga forma nė themel tė tyre, zotat e lashtė greke kanė aftėsi shumė fantastik, mė e rėndėsishme ėshtė se perėnditė nuk janė tė prekur nga sėmundja, dhe mund tė plagosur vetėm nė rrethana tepėr tė jashtėzakonshme. Grekėt konsiderohen pavdekėsi si karakteristikė dalluese e perėndive tė tyre, ky pavdekėsi, si edhe pavenitur rinisė, ishte siguruar nga pėrdorimi i vazhdueshėm e nektar dhe ambrosia, me tė cilin gjaku hyjnor ėshtė pėrtėrirė nė venat e tyre.

Zeus

Secili zot zbret nga gjenealogjia e tij ose tė saj, ndjek interesat e ndryshme, ka njė fushė tė caktuar tė ekspertizės, dhe udhėhiqet nga njė personalitet unik, megjithatė, kėto pėrshkrime tė lindin nga njė shumėllojshmėri e variante arkaike lokale, tė cilat nuk janė dakord gjithmonė me njėri-tjetrin . Kur kėta zota janė tė thirren nė poezi, lutje, ose kulti, ata janė tė referuara nga njė kombinim tė emrit tė tyre dhe epitete, qė tė identifikojnė ata nga kėto dallime nga manifestime tė tjera tė vetes sė tyre (p.sh. Apollonit Musagetes ėshtė "Apollo, [si] udhėheqės i Muses "). Nga ana tjetėr epitet mund tė identifikojnė njė aspekt tė veēantė dhe tė lokalizuara tė zot, nganjėherė mendohet tė jetė tashmė e lashtė gjatė epoka klasike tė Greqisė.

Shumica janė perėndi qė lidhen me aspekte tė veēanta tė jetės. Pėr shembull, Afėrditė ishte perėndeshė e dashurisė dhe bukurisė, Ares ishte zot i luftės, ferr zoti i tė vdekurve, dhe Athena perėndeshė e urtėsinė dhe guximin. Disa zotat, tė tilla si Apollo dhe Dionysus, zbuloi personalitete kompleks dhe pėrzierjet e funksioneve, ndėrsa tė tjerėt, tė tilla si Hestia (fjalė pėr fjalė "vatėr") dhe Helios (fjalė pėr fjalė "diell"), ishin pak mė shumė se personifications. Tempujt mė mbresėlėnėse priren tė jenė tė pėrkushtuar pėr njė numėr tė kufizuar tė perėndive, tė cilėt ishin nė qendėr tė mėdha kulte pan-Helenike. Kjo ishte, megjithatė, tė pėrbashkėt pėr tė rajoneve individuale dhe fshatrave pėr pėrkushtimin e kulteve tė perėndive tė tyre tė vogla. Shumė qytete tė nderuar edhe mė tė mirė zotat e njohur me ritet e pazakontė lokale dhe mitet e ēuditshme lidhur me ata qė ishin tė panjohur tjetėrkund. Gjatė moshės heroike, kultin e heronjve (ose demi-zotat) qė plotėsohet nga zotat. Mosha e perėndive dhe njerėzve

Martesa e Peleus dhe Thetis, nga Hans Rottenhammer

Tejkalimin moshė kur zotat jetonin vetėm dhe mosha kur ndėrhyrje hyjnore nė ēėshtjet njerėzore ėshtė e kufizuar ishte njė moshė nė tranzicion nė tė cilat zotave dhe njerėzve lėvizur sė bashku. Kėto ishin ditėt e para tė botės, kur grupet e pėrzier mė lirisht se ata nuk mė vonė. Shumica nga kėto tregime u tha mė vonė nga Ovid's Metamorphoses dhe ata shpesh janė tė ndarė nė dy grupe tematike: tregime tė dashurisė dhe tregime tė ndėshkimit.

Mit tė dashurisė shpesh pėrfshijnė incesti, ose joshje ose pėrdhunimin e njė gruaje nga njė zot i vdekshėm mashkull, duke rezultuar nė pasardhėsit heroike. Historitė pėrgjithėsisht sugjerojnė se marrėdhėniet nė mes tė zotave dhe njerėzve qė kanė diēka pėr tė shmangur, edhe marrėdhėniet e miratoni rrallė kanė mbaresa tė lumtur. Nė disa raste, njė mates femėr hyjni me njė njeri i vdekshėm, si nė Himni Homeric tė Afėrditė, ku perėndeshė qėndron me Anchises pėr tė prodhuar Enea.

Dionysus

Lloji i dytė (tregime e dėnimit) pėrfshin pėrvetėsimin apo shpikje e disa Objekti i rėndėsishėm kulturor, si kur vjedh Prometeu zjarrin nga perendite, kur Tantall vjedh nektar dhe ambrosia nga tabela Zeus 'dhe jep subjekteve-zbulimin e tij tė atyre fshehtat e perėndive, kur Prometeu apo Lycaon trillon sakrificė, kur mėson Demeter bujqėsi dhe Mysteries tė Triptolemus, ose kur Marsyas trillon the aulos dhe hyn nė njė garė muzikore me Apollonit. Ian Morris konsideron aventurat Prometeu "si" njė vend nė mes tė historisė sė perėndive dhe qė i njeriut ". Njė fragment anonime papirus, datė nė shekullin e tretė, pėrshkruan gjallėrisht dėnim Dionysus 'e mbretit tė Trakės, Lycurgus, tė cilit njohja e zot i ri erdhi shumė vonė, duke rezultuar nė dėnime tė tmerrshme qė shtrihet nė Afterlife. Historia e ardhjes sė Dionysus pėr tė ngritur kultin e tij nė Thrakė ishte edhe objekt i njė trilogji Aeschylean. Nė njė tjetėr tragjedi , Bacchae The Euripidi ", mbreti i Thives, Pentheus, dėnohet nga Dionysus, sepse ai disrespected perėndia dhe spiunuar mbi Maenads tij, adhuruesit femėr e zot.

Demeter dhe Metanira

Nė njė histori tjetėr, nė bazė tė njė folktale vjetėr motiv, [43] dhe duke i bėrė jehonė njė temė tė ngjashme, Demeter ishte nė kėrkim pėr vajzėn e saj, Persephone, duke marrė formėn e njė grua e vjetėr tė quajtur Doso, dhe ka marrė njė mikpritės i mirėpritur nga Celeus, tė Mbreti i Eleusis nė Atikė. Si dhuratė pėr Celeus, pėr shkak tė mikpritjen e tij, Demeter planifikuar pėr tė bėrė djali i tij Demophon njė zot, por ajo nuk ishte nė gjendje pėr tė pėrfunduar rituale, sepse nėna e tij dolėn nė Metanira dhe pashė djalin e saj nė zjarr dhe screamed nė trembje, i cili i zemėruar Demeter , i cili ankohej se njeriu i pamend nuk e kuptojnė konceptin dhe rituale. Mosha Heroic

Mosha nė tė cilat heronjtė jetuar njihet si mosha heroike. Tė epik dhe poezi gjenealogjik krijuar cikle tė grumbulluara rreth histori heronjtė apo ngjarje tė veēantė dhe krijoi marrėdhėnie familjare mes heronjtė e tregimeve tė ndryshme, duke rregulluar ato tregimet nė rend. Sipas Ken Dowden, "ka edhe njė efekt sagė: ne mund tė ndiqni fatit tė disa familjeve nė brezat e njėpasnjėshme."

Pas rritjes sė kultit hero, zotave dhe heronjve tė pėrbėjė fushėn lidhur me rituale fetare dhe sė bashku janė tė gėzojė askush nė betimet dhe lutjet tė cilat janė drejtuar atyre. [19] Nė kontrast me moshėn e perėndive, gjatė moshės heroike regjistri i heronjve asnjėherė nuk ėshtė dhėnė formė tė caktuar dhe pėrfundimtar; zotat e madhe nuk janė mė tė lindur, por heronj tė reja mund gjithmonė tė ngrihen lart nga ushtria e tė vdekurve. Njė tjetėr ndryshim i rėndėsishėm midis kultit heroi dhe kultin e perėndive ėshtė se heroi bėhet qendėr e identitetit tė grupit lokal.

Ngjarjet monumentale e Herakliut janė konsideruar si gdhirė e moshės sė heronjve. Pėr Heroic Age janė tė pėrshkruhet edhe tri ngjarje tė mėdha ushtarake: ekspeditė Argonautic, Lufta Theban dhe Luftės sė Trojės. Heracles dhe Heracleidae Mė tepėr: Heracles dhe Heracleidae

Heracles dhe Heracleidae

Disa studiues besojnė qė pas mitologji e komplikuar Heracles 'ka ndoshta ishte njė njeri i vėrtetė, ndoshta njė kryetar-vasal tė mbretėrisė sė Argos. Disa studiues sugjerojnė se historia e Herakliut ėshtė njė alegori pėr miratimin nė vit diell nėpėrmjet dymbėdhjetė yje e zodiakut. Tė tjerė tregojnė pėr mitet mė parė nga kulturat e tjera, duke treguar historinė e Herakliut si njė adaptim lokal i miteve heroit vendosur tashmė edhe . Tradicionalisht, Herakliut ishte bir i Zeusit dhe Alcmene, mbesa e Perseu.
Shfrytėzon fantastike e tij vetmuar, me popullin e tyre shumė tema pėrrallė, me kusht qė materiale shumė pėr legjendė popullore. Ai ėshtė portretizuar si njė sacrificier, pėrmendet si njė themelues i altarė dhe e imagjinuar si njė hamės i etur vetė, ai ėshtė nė kėtė rol qė ai tė dilte nė komedi, ndėrsa fundi i tij tragjik dhėnė shumė material pėr tragjedinė - Heracles konsiderohet nga Thalia Papadopoulou si "njė lojė tė njė rėndėsie tė madhe nė shqyrtimin e drama tė tjera Euripidean." Nė artit dhe Heracles literaturė u pėrfaqėsua si njė njeri jashtėzakonisht i fortė e lartėsisė sė moderuar, arma e tij karakteristike ishte hark, por shpesh edhe klubit. Vase piktura tregojnė popullariteti i pashembullt e Herakliut, lufta e tij me e luanit janė paraqitur qindra herė.

Hera the Heracles foshnja gjiri, i rrethuar nga Athena (nga i parė) dhe Afėrditė nė tė majtė dhe tė djathtė, Iris, tė dėrguarit tė Hera, i cili kryen personeli me krahė (caduceus), hollėsi nga njė tė kuq Apulian-figurė lekythos mbledhje, c. 360-350 pes - presepio

Heracles gjithashtu hyri etrusk dhe mitologjisė romake dhe kult, dhe thirrje "mehercule" u bė si tė njohura pėr Romakėve si "Herakleis" ishte e grekėve. Nė Itali ai u adhuruan si perėndi nga tregtarėt dhe tregtarėt, edhe pse tė tjerėt edhe lut atė pėr dhuratat e tij karakteristike e fat tė mirė apo shpėtimi nga rreziku.

Heracles mbushur prestigj tė lartė sociale nėpėrmjet emėrimit tė tij si paraardhės zyrtare tė mbretėrve Dorian. Kjo ndoshta ka shėrbyer si njė adoptim pėr migrimin Dorian nė Peloponezit. Hyllus, heroi eponymous e njė phyle Dorian, u bė i biri i Herakliut dhe njė nga Heracleidae ose Heraclids (pasardhėsit e shumta tė Herakliut, veēanėrisht pasardhėsit e Hyllus - Heracleidae tė tjera tė pėrfshira Macaria, Lamos, Manto, Bianor, Tlepolemus, dhe Telephus ). Kėto Heraclids pushtuar mbretėritė e Peloponezit Mycenae, Spartes dhe Argos, duke pretenduar se, sipas legjendės, tė drejtėn pėr tė sunduar ato nėpėrmjet paraardhėsi i tyre. Rritja e tyre tė dominimit ėshtė quajtur shpesh "pushtimit Dorian". The Lydian dhe mė vonė mbretėrve maqedonas, si sunduesit tė rangut tė njėjtė, gjithashtu u bė Heracleidae.

Anėtarė tė tjerė tė kėtij brezi mė tė hershme tė heronjve, tė tilla si Perseu, Deucalion, Theseus dhe Bellerophon, kanė shumė tipare tė pėrbashkėta me Heracles. Ashtu si ai, shfrytėzon e tyre janė tė vetmuar, fantastike dhe kufirit mė pėrrallė, si ato mbysin monsters si dhe Chimera kandil deti. Adventures Bellerophon janė llojet e zakonshme, tė ngjashme me aventurat e Herakliut dhe Theseus. Dėrgimi i njė hero pėr vdekjen e tij supozohet ėshtė gjithashtu njė temė e shpeshtė nė fillim kėtė traditė heroike, pėrdoret nė rastet e Perseu dhe Bellerophon. Argonauts Pėr mė shumė detaje mbi kėtė temė, shih Argonauts.

I vetmi mbijetuar epike helene, tė Argonautica e Apollonius tė Rodosit (poet epik, dijetar, dhe drejtor i Bibliotekės sė Aleksandrisė) tregon Miti i udhetimin e Jason dhe Argonauts tė rifitoj the Fleece Artė nga vendi mitik i Colchis. Nė Argonautica, Jason ėshtė impelled mbi kėrkesėn e tij nga Pelias mbreti, i cili merr njė profeci qė njė njeri me nje sandale do tė jetė ndėshkim i drejtė e tij. Jason humb njė sandale nė njė lumė, arrin nė gjykatėn e Pelias, dhe epike ėshtė vendosur nė lėvizje. Pothuajse ēdo anėtar i brezit tė ardhshėm tė heronjve, si edhe Herakliut, shkoi me Jason nė anije Argo tė shitet the Fleece Artė. Kjo gjithashtu pėrfshinte Theseus brez, i cili shkoi nė Kretė pėr tė vrarė tė Minotaur, Atalanta, heroina femra dhe Meleager, i cili dikur kishte njė epike e ciklit tė tij tė rivale tė Iliada dhe Odisea. Pindar, Apollodori Apollonius dhe tė pėrpiqet pėr t'i dhėnė lista e plotė e Argonauts.

Edhe pse Apollonius shkroi poemėn e tij nė shekullin e 3 pes, kompozimi i tregimit tė Argonauts ėshtė mė herėt se Odisea, i cili tregon familjaritet me shfrytėzon tė Jason (e pėrhumbur i Odiseut mund tė ketė qenė themeluar pjesėrisht nė tė). Nė kohet e lashta e ekspeditės ishte konsideruar si njė fakt historik, njė incident nė hapjen e Detit tė Zi nė tregtinė dhe kolonizimi grek. Ai ishte gjithashtu shumė popullor, duke formuar njė cikėl nė tė cilėn njė numėr i legjendave lokale u bė e bashkangjitur. Historia e Medea, nė veēanti, tė kapur imagjinatėn e poetėve tragjike.

Cadmus

Nė mes tė Argo dhe Luftės Trojan, nuk ishte njė brez i njohur kryesisht pėr krimet e saj tė tmerrshme. Kjo pėrfshin veprimet e Atreus dhe Thyestes nė Argos. Pas miti i shtėpisė sė Atreus (njė prej dy dinastive kryesor heroik me shtėpinė e Labdacus) qėndron problemi i shpėrndarjen e pushtetit dhe tė mėnyra e pranimit tė sovranitetit. The binjakėt Atreus dhe Thyestes me pasardhėsit e tyre ka luajtur rolin kryesor nė tragjedinė e shpėrndarjen e pushtetit nė Mycenae.

Cikli Theban merret me ngjarjet qė lidhen veēanėrisht me Cadmus, themeluesi i qytetit, dhe mė vonė me veprimet e Laius dhe Edipi nė Thives, njė seri tregimesh qė tė ēojė nė grabitje pėrfundimtar tė atij qyteti nė duart e shtatė kundėr Thives dhe Epigoni
[/QUOTE]

[QUOTE=Etore,12/2/2010, 07:36]
Afro-dita Perėndesha e dashurisė (Afron ditėn)
Aphrodite Venera Ashtar Ishtar

Aferdita (Aphrodite) ishte hyjneshe e dashurise ,deshirave te zjarrta dhe e bukurise
Sipas Homerit Afrodita ishte e bija e Zeusit dhe e Dianės hyjneshės sė shiut.Hesiodi thoshte se lindi nga shkuma e detit kur Kroni kastroi te atin Uranin nė ujdhesėn e Qipros.

Vendlindja ne siujdhesen e Qipros apo Kiteres ka domethenien e saj Kurthit magjik te Afrodites askush nuk ka munduar ti shpetoj .Te gjith e kane provuar se per te duhen pak toke sa n je ujedhese dhe shume qiell dhe ajer e drite hyjnore qe vendelindjes se hyjneshes Afrodite nuk i mungoi kurr. Bukuria dhe magjepsja jane tipare te qenesishme te saj qe e bejne Afroditen hyjneshen me te pamposhtur qe as hyjnite as njerezit e asnje qenie e gjalle nuk kane mundur ta perballojne. Pas lindjes se saj,Zeusi ishte i frikesuar se hyjnite mund rte perplaseshin per doren e Afrodites per martese ,keshtu qe e martoi ate me Hefestin hyjnine e farketimit ,me te vendosurin e hyjnive. Efesti nuk mud te besonte ne fatin e tij te lumtur dhe perdori te gjitha aftesirte e tij per te bere dhurate me xheveairet me te kushtueshme per te . Ai I beri nje brez marramendes magjike te punuar ne filigram ari. kur e veshi brezin e saj magjik nuk kishte njeri qe mund ti rezistonte ,dhe ajo ishte e paperballuesheme edhe pa ate brez. Kjo zgjedhje qe beri Efesti nuk ishte shum e mencur se kur ajo e veshi brezin j magjik asnje nuk mund t,i rezistonte dot asaj.Ajo deshironte harene gezimet dhe magjepsjen dhe nuk mund te ishte mbi te gjitha nje qenie terheqese si gruaja blozetarit ,punerendit Hefest.
Ne mitologjine Romane venus eshte hyjnesha e dashurise dhe e bukurise dhe Kupidi Erosi qe lajmetari I dashurise.

Mėrsina ishte pema e saj,por edhe bliri,shega trendafili, e lulekuqja . Pėllumbi, mjelma dhe trumcaku harabeli dallendyshja ishin zogjtė e saj.. Eplotefuqishme mbi hyjnitė,njerėzit dhe krijesat,rrjetes se magjishme te saj nuk I shpeton kerkush. Labirinthi i shpirtit ėshtė yllesia e mahnitese e kesaj hyjnesheKulti saj ishte I perhapur anene mbane ne boten e lashte .Ne Qipro dhe Kitera e njohin si Afrodite ,te asiro –babilonasit dhe Fenikasit e njihnin si Ishtar ,ne Etruri dhe ne Rome e njihnin si Venusi V enera ,Siro Palestinezet e njohin si Ashtar .Per Aferditen u ndertuann tempuj ne Kind,Pafos,Korinth,Alaband.Tempulli I Veneres nene tek forumi I Cerzarit ddhe tempulli I Veneres ne krah te forumit Romak kana qene tempujt me te medhenj kushtuar Afrodites ..Afrodita si hyjnesha e dashurise dhe e bukurise u percoll si imazh nga skulptor ,piktor .poet dhe astronom te te gjitha kohrave nga qe bukuria trupore si tipari me I qensishem I qenieve njerezore nuk ka munguar asnje brezi Ajo eshte shoqeruar me miresi .Festivale per te ishin Afrodiaket te cilat festoheshin ne qendra te ndryshme te Greqisi e vecanerisht ne Athine dhe Korinth.
Prftereshat e saj nuk ishin prostituta , por grate qe paraqesi perendeshen dhe maredhenit seksuale me to ishte nje metode adhurimi



Perjetimet qe pervijohen ne nje rreth rrites jane pervoja tejet te rendesishme ne jeten e hyjnive dhe te njerezve .Aferodita ,hyjnesha e pervojave intime ,vlerave shpirterore te pa cmuara ka idhetaret e dashurise se ameshuar Shpirti i nėnshtrohet njė procesi sa hyjnor aq edhe magjik.Fillimisht ai mbushet me magjepsje dhe bukuri nga hyjneshat Karite,madhohet mot pas moti nga Horet,ngizet me lajka e mister nga hyjnesha Pieta,pushtohet nga dėshira e zjarrtė e dashurisė nė nxitjen e Hyjnive Himer dhe Poti prej Himenit shtyet drejt deshirės pėr martesė dhe sidomos

Erosit qė e goditet me shigjetat e dashurisė qė askush nuk mundi t’i shmang.Pas kėtij rrugėtimi shpirti i dorėzohet hyjneshės Afroditė.

Afrodita ėshtė hyjnesha pėrgjegjėse e e tė gjithė kėtij universi shpirtėror ku fanitja(dukja) , gėzimi i ėmbėl , lidhja hyjnore, por jo pak edhe dhimbja, urretja e tėrbimte , humbjet tragjike janė padyshim janė pjese e lojės mė tė bukur hyjnore qe kanė rastin ta provojnė pa pėrjashtim hyjnitė dhe njerėzit.Shpirt i pushtuar nga 7 hyjnit e magjisė sė parėfyeshme pranon tė pushtohet pa kushte nga hyjnesha e bukurisė dhe magjepsjes Afroditė Askush ; ndėr hyjni dhe vdekėtar nuk e pėrbuzi kur ra nė rjetėn e Afroditės pėr kundrazi pranoi padiskutuar tė dehej nga mushti i dashurisė duke besuar se nuk ka sprovė mė tė bukur se tė jet rob, qoftė dhe i pėrjetshėm i kėsaj ndjenje .

Afrodita mbronte shpirtrat e dashuruar ne betejat luftarake apo ne shtrengatat detare .Por edhe dashurite pa pergjigje kane ndezzur urrejtje qe kane pasur fund tragjik .Egoizmi i bukuroshit Narciz , i dashuruar me vetveten ndeshkohet me vetvrasje .Edhe Aferdita nuk perjashtohet sit e gjithe hyjnoret nga lidhjet e saj dashurore.Zeusi I zgjodhi si bashkeshort te birin ,farketarin hyjnor Efest Afrodita pati disa sprova dashurie ..

Me Aresin hyjnine zemerake te luftes pati si pas ardhes -Erosin ,Antorin ,Deimosin,Fobin ,dhe Harmonine);me Dionisin ,zotin e veres ,pati djale Priapin e nde te vdekshmit me Ankizin mbretin Dardan pati Eneun legjendar Afrodita qe promotore e ngjarjes me te levduar nga Homeri ne Lashtesi .Ilioni ,Troja legjendare do te kishte pasur nje fat tjter pote mos ishte kjo hyjnesh .Prej bukurise dhe hireve te Afrodites Paridi (Aleksandri) I trojes ,me I vogli djale I Priamit mbretit te Ilionit ,u verbuya ne perzgjedheje e me te bukures hyjnore :Heres ,Atenes Afrodites .Per syte gja me te bukur ne kete bote nuk kish ,por Paridi nuk hezitoje ta zgjidhte Afroditen edhe sepse mori premtimin e saj pert ta gezuar me gruan me te bukur te gadishullit yte Hemit (Ballkanit)Helenen e Spartes dhe qe me ndihmen e saj e ktheu ne Helenen e Trojes Mollen e arte me neshkrimin ‘’Me te bukures ‘’ asaj ia dha princi i Trojes ,Paridi.Tmerrimi hyjnesha e grindjes nuk qe ftuar ne nje dasem hyjnish.Nga meria ajo vjen dhe hedh ne dasem nje molle te arte ku qe gdhendur me se bukures .Kaq u desh qe te fillonte sherri ndermjet Aferdites,Heres dhe Atenes.per te ndare kete enigme .Hyjneshat per te zgjidhur grindjen iu drejtuan Paridit princit te Trojes. Aferdita per ta joshur Paridin i premtoi se do t’I jepte gruan me te bukur ne bote ,Helenen.Ai ia dha mollen Aferdites.Qe nga ai cast molla e me se bukures u kthye ne’’ molla e sherrit’’ . Aferdita vertet e ndihmoi Paridin te sjell n ne Troje Helenen po ajo nderkohe hapi siparin e konfliktit te se drejtes ndermjet lidhjes bashkeshortore dhe lidhjes erotike ne formimin e qytetrimit njerezor.Homeri na e sjell kete zgjidhje si e drejte e Menelaut per tu hakmare ndaj Paridit qe thyen mikepritjen dhe prish bashkeshortesine .Vendoset te shembet Troja simboli I pasurise mireqenies por e dhe I lirise se tepruar.Primi duke ja lejuar te birit dhunimin e bashkeshortesise se Menelau- Helene ka pranur ndeshkimin hyjnor te shembjes se Trojes.Mbreterit e lashtesise kishin kuptur se celesi vazhdimesise se qytetrimit njerezor qe ruajtja si te shenjta lidhjet bashkeshortore ,andaj asnjeri prej tyre nuk nguroje te merrte pjes e ne ekspediten ndeshkuese te kohes kunder Trojes .Menelau sipas legjendes nuk qe I vetmi pretendent I kurores bashkeshortore me Helenen Petendentet e tjere eshte e natyrshme qe ta pranonin pa diskutim kete kanun te ri tte se drejtes bashkeshortore qe bente diference me epoken e matriarkatit pararendes .Familja do te konsiserohej si njesia qyteteruese andaj asnje nga trimat e lashtesise nuk nguruan te marrin pjese ne ekspediten ndeshkuese ndaj Paridit te Trojes.Kete ekspedite e udhehoqi AgaMemnoni (Aga I mendjes ) qe mundi te mbllodhi rreth vehtes 150000 luftetare te idese se re per familjen kundra Trojes Ne ngjarjen epokale te luftes se Trojes qe protagonist dhe deshmitare te gjitha hyjnite e Olimpit dhe rrotullise pa perjashtim dhe kush me trimat e lashtesise qe do te provoni fuqine e rinise ,mencurine e bujarise, tmerret e luftes,dhimbjn e humbjes, dredhine e pellazgeve hyjnor dhe lavdine e fitores dhe te perjetesise .E tere trimria e epokes e kthyer ne epos per Ilionin e kurorezuan Homerin ne perjetesine Olimpiane .Pa misteret e Afrodites shpirterve njerezor do tju mungonte personaliteti ,karakteri dhe vullnetet e stuhishme qe shenjojne historine njerezore pra do te ishin si qeniet instiktive riprodhuse te zinxhirit biollogjik.
[/QUOTE]

[QUOTE=Etore,12/2/2010, 07:55]
Artemis

Artemisa shpeton Efigjenine
Artemisa(Diana tek Romaket) eshte bija e Zeusit dhe Letos.Vellai binjak i saj eshte Apoloni.hyu i dritės dhe i diellit sipas rrefimevce tė lashta kanė lindur nė ishullin e Delo.Hyjnesha e pyjeve e kafsheve tė gjahut.
Ajo ishte mbrojtesja e te rinjve . Si Apoloni ajo gjuante me shigjeta tė arta.Ajo identifikohet me Hėnėn. Ajo gjitashtu kujdesej pėr lindjen e fėmijvė qe mund te duket e ēuditshme per nje virgjereshė Artemisa lindi pak ēaste pėrpara tė vėllait Apolonit .Ajo u kujdes per te emen * Leton * qe sillte pas saj nė jetė binjakun e saj* Apolonin .
Vuajtjet nė lindje te sė jėmės e tmerruan Artemisėn qe u betua nė heshtje qė tė mos i provonte kurrė ato vuajtje. Andaj Ajo mbeti hyjneshe e virgjerisė Ajo u bashkua me Hekatėn.
Selvia qiparisi ėshtė peme e saj .Te gjitha kafshet e egra i adhuron e nė veēanti dreri(Kaprollin).
E ema Letoja pėr t’i shpėtuar Pitonit te tmerrshem qė e ndiqte kudo pėr ta vrarė* sipas urdherit te HERES * e detyroi tė nxitonte tė mbrinte nė Delos qė aso kohe qe njė ishull lundrues.Sa shkeli nė ishull nga fundi i detit ndolen dy shkembinnj te mėdhenj qe ndalen ishullin dhe penguan zvaranikun perbidėsh qė ta vriste .Ne malin Kint * Letoja lindi binjakėt Artemisa dhe Apolon. Por ka tė tjerė qė mendojnė qė Letoja duhet ti kete lindur femijte pyllin e Oritiga nė Efes ku tė lashtėt ngritėn tempullin e Artemisės qė qe dhe mrekullia e shtatė e antikitetit .
Artemisa nuk qe vetėm hyjneshė e pellazgėve hyjnor te gadishullit te Hemit (Ballkanit)Tek sivellezerit Hetitė kjo hyjnesh thirrej me emrin Rutamish ndersa Lidasit ate e therritnin Artimen qe i kushtoheshin drerit dhe drenushes
Ne Greqinė dhe Romėn e lashtė kulti i Artemisės ka qėnė shumė i pėrhapur Ne kuptimine e tė lashteve Apoloni dhe Artemisa identifikoheshin edhe me Diellin e Hėnėn .
Artemisa qe hyjneshe e natyrės dhe e pjellmėrisė se saj .E tėrė fauna dhe flora qenė nėn mbrojtjen e saj.
Nėn mbrojtjen e saj qenė edhe nėnat e reja qė tė sillnin ne jetė femijė tė shėndetshėm. Nė kėtė shėrbim*ndihmėn e parė* ia dha sė jemes LETOS qe sillte nė jetė pas saj Apolonin vellain e saj binjak.
Artemisa qe edhe hyjneshe e burimeve shėruese* por me tė duhet tė ishe edhe shumė i kujdesshėm se ēdo pėrplasje e pa dėshiruar me tė mund tė pesoje ēmenduri *paralizė apo edhe vdekje tragjike.
Vetėm hiret e bukuroshit Narciz e tunduan atė dhe pėr tė qe gati ta falte virgjerinė. Por miti e kishte tė paracaktuar fatin e saj.Bukuroshi nuk ju pėrgjegj dashurisė sė saj.Narcizi qe parė nė pasqyrat e kristalta tė burimeve tė hyjneshės dhe u dashurua me pasqyrimin e tij.I mjeri djalosh nuk mundi kurrė ta nxirrte nga pasqyrat e kristalta siluetėn e vet *me tė cilin qe dashuruar.Pėr kėtė *ai mbeti duke kėrkuar mė kot te takonte imazhin e tij.Nė njė prej ditėve duke kėrkuar mė kot sėbashku me langojtė e tij qene humbur thellė nė pyje.Nė kėtė ekstazė ēmendurie* pa mendje * ai i vetėm hyri nė njė shpellė ku buronin ujrat hyjnor.Aty po flladitej Artemisa bashkė me nimfat e saj*tė cilat lodronin e laheshin tė shkujdesura me hyjneshen e tyre nė ujrat e liqenithit te shpellės.Hyjnesha Artemisė e mahniti Narcizin me hiret e trupit tė saj.Ai vėshtronte pa lėvizur dhe i ngurosur kėte vizion hyjnor.Ky qe ēasti mė fatal pėr djaloshin e bukur qė ēmendurisht nuk u qe pėrgjigjur mė parė ndjenjės sė Artemisės *E pikasi Artemisa qė dikush po sodiste hiret e saj dhe nė ēast e shndėroi nė kaproll.Por s’qe e thėnė langojtė qe ishin futur po atė ēast ne shpelle nė gjurmė tė tė zotit tė tyre*Narcizit *me qė pėrpara u doli kaprolli *nė vrullin e gjuhetisė sė tyre u hodhėn mbi te dhe e shkyen sa pa hapur e mbyllur sytė.Ku ta dinin ato shtazė besnike e kampione te gjahut se kishin pėrlarė tė zotin e tyre qė Artemisa e kishte shėndruar nė kaproll.Edhe pse nxitoi e penduar pėr tė shpėtuar tė adhuruarin e saj *Artemisa gjeti narcizėn *lulen erėmjaltese tė burimeve tė pashtreshme te pyllit te saj.
Kudo ku kishte pyje e magji te gjelber do te ishte pa tjeter edhe Artemisa qe argetohej duke lodruar e mbrojtur kafshėt e gjuhetisė gjuajtisė
Ne zbukurimet dhe pikturat e lashta dhe te reja Artemisa paraqitet si atlete nen shoqerinė e luanit*tigrit*mjelmes dhe natyrisht tė kaprollit* kafshės sė zemrės .
[/QUOTE]

[QUOTE=Etore,12/2/2010, 08:53]
Para lindjes sė filozofisė si njė njohuri mė racionale tė tė menduarit kolektiv, nė Greqinė e lashtė Antike, dominonte njė sistem gjithėpėrfshirės mitologjik, i cili funksiononte nė mėnyrė tė pėrsosur, dhe pėr nivelin e vetėdijesimit kolektiv tė asaj kohe, ajo ka dhėnė njė kontribut tė pakontestueshėm nė tė kuptuarit dhe interpretimin e tė gjitha realiteteve me tė cilat ballafaqohej shoqėria e asaj kohe.

Pikėrisht pėrmes kėtij sistemi, qė nė shkencėn tone tė sotme analitike njihet si “perioda mitologjike e Greqisė Antike”, ata jepnin sqarime meritore ekzistimit dhe veprimit tė shumė fuqive dhe fenomeneve tė ndryshme natyrore, dhe kjo mėnyrė e tė menduarit, ishte rrėnjosur thellėsisht nė bindjen e tyre kolektive.

Pas hyjnive tė para dhe betejės sė tyre tė famshme me ciklopėt dhe titanėt, grekėt e lashtė, u orientuan qė t’i besojnė dhe nėnshtrohen Zotave aktiv, tė cilėt, sipas cilėsive, veseve dhe virtyteve, do tė jenė mė afėrt qenieve njerėzore. Mu pėr kėtė shkak, ata ishin tė magjepsur me fituesit nga OLIMPI, tė cilėt, kanė qenė tė bukur, madhėshtor dhe me shumė cilėsi i ngjasonin qenieve njerėzore…

Kėta ishin tė dymbėdhjetė hyjnorė nga OLIMPI. Qė nga momenti kur kėta kanė filluar tė sundonin me qiellin dhe token, ata, nė mes veti, e kishin tė ndarė pushtetin, nderin,lavdinė …

Nė kėtė sistem tė pėrsosur tė kijerakisė hyjnore, ēdo gjė ka funksionuar sipas dėshirės dhe vullnetit tė pakontestueshėm tė Zeusit.

Selia e tyre qendrore ka qenė nė Olimp, malin mė tė lartė tė Greqisė.

Njė ndėr karakteristikat themelore e 12 Zotave tė Olimpit, ka qenė, se ata gjithnjė i pėrmbushnin premtimet e tyre…Shpesh vinin nė mes tė njerėzve tė zakonshėm dhe aty krijonin pasardhės. Fėmijėt e lindur nga martesat e pėrziera nė mes tė zotave dhe njerėzve trajtoheshin si gjysmė Zota dhe dispononin me aftėsi tė jashtėzakonshme.

Zotat e Olimpit ushqeheshin me AMBROZION dhe pinin nektar, pije kjo qė ishte dedikuar vetėm atyre…


1. ZEUSI

Zeusi ishte sunduesi i qiellit dhe tokės, babai i njerėzve dhe Zotave tjerė. Konsiderohet si pari, mė i madhi dhe i pavdekshmi nga tė gjithė Zotat tjerė tė OLOMPIT.

Ėshtė lindur nė njė shpellė tė malit DIKTA, ndėrsa ka jetuar nė njė shpellė tjetėr tė malit IDA, ku e kishte fshehur e ėma e tij REA, duke e ushqyer me tamblin e dhisė nimfė e quajtur AMALETEJA. Pas betejės dhe fitores me titanėt dhe ciklopėt, e meritoi respektin dhe nėnshtrimin, duke u shpallur si baba i tė gjithė Zotave tjerė.

Arma e tij ka qenė rrėfeja, ndėrsa pushteti i sundimi toka dhe qielli. Bashkėshortja e pėrhershme dhe e pandashme e jetės ishte HERA, e cila besnikėrisht e ka pėrvjedhur gjatė tėrė veprimtarisė sė tij sunduese. Nga bashkėshortėsia me Herėn, Zeusi kishte katėr fėmijė: AREJĖN, HEBUN, EJLEJTIAN dhe HEFAJASTEN..

Aventurat e dashurisė tė Zeusit kanė qenė tė panumėrta. Nga kėto marrėdhėnie, Zeusi ka lindur shumė fėmijė zota, gjysmė zota, heronj…

Si shembull nga dashuritė e tij tė shumtė, ėshtė e udhės ta pėrmendim dashurinė me MAJĖN, sepse, nga kjo lidhje ka lindur Zoti HERMESI, pastaj me SELMĖN, nga e cila ka lindur Zoti DIONISI, me LETN, Zoti APOLLONI dhe ARTEMIDA, ndėrsa, nga marrėdhėnia e tij jashtėmartesore me MENEMUSĖN, kanė lindur 9 muza tė famshėm.

Tė gjithė kėtė fėmijė jashtėmartesor Zeusi i donte dhe i mbronte, sepse ata shpesh kanė qenė tė rrezikuara nga xhelozia hakmarrėse e bashkėshortes legjitime HERA.

Pėrveē qindra grave tjerė, Zeusin me bukurinė e vetė tė jashtėzakonshėm e ka magjepsur edhe GANIMEDEN, e cila kishte gjak mbretėror dhe jetonte nė Trojė.

Atė e sjelle nė OLIMP dhe e cakton afėr vetes qė t’i mbushte lėngun e nektarit nė kupėn e tij tė pijes.

Po ashtu, si njėrėn prej dashurive tė veēanta tė Zeusit, mos tė mbetemi pa e pėrmendur lidhjen e tij me EVROPĖN e bukur, tė bijėn e AGINORIT dhe TELEFASES.

Nga kjo dashuri i lindin tre djem: MINOJA mitik, SEPREDONI i guximshėm dhe RADAMENTA e drejtė. Evropa, mbetet nė ishullin e Kritit dhe martohet me mbretin ASTERIA, i cili ia pėrvetėson tė gjithė fėmijėt e saj dhe nė shenjė mirėnjohje ndaj dashurisė qė kishte pėr te, kontinentin ton e emėrton me kėtė emėr - EVROPA.

2. HERA

Hera ishte bashkėshortja legjitime e Zeusit dhe konsiderohej si mbrojtėsja e familjes dhe grave tė martuara Binjakja Romake ishte JUNONA. Lidhja Herės me Zeusin ka qenė shumė para se kėta tė dytė tė martohen.

Ata takoheshin fshehtė. Kur harmonizohen dhe stabilizohen marrėdhėniet nė mes tė Zotave tjerė tė Olimpit dhe Zeusit si sundimtar tė pėrgjithshėm, atėherė, kėta tė dy lidhin Martesė. Hera lajmėrohet nė shumė tregime mitologjike tė asaj kohe.

Si mė karakteristike pėr tė ishte se, ajo, pėrveē fėmijėve tė vetė, rritte dhe kujdeset edhe pėr fėmijėt tjerė. Dėnonte tradhtinė martesore dhe me ashpėrsi tė pashoq luftonte kundėr dashnoreve tė burrit tė saj.

Nė kohėn e luftės sė famshme dhe tragjike tė Trojės, ajo ishte pėrherė e angazhuar nė mbrojtje tė grekėve luftėtar dhe merrte pjesė nė prurjen e shumė vendimeve tė rėndėsishme pėr luftėn.

3. ATENA

Atena ishte hyjneshė e luftės, urtėsisė, artit, shkencės dhe zejtarisė. Sipas mitologjisė Romake, asaj i pėrshtatet hyjnesha MINERVA. Kishte lindur nga koka e Zeusit duke valėvitur me shigjetėn e saj karakteristike.

Edhe pse merrej si hyjneshė e luftės, ajo kurrė nuk ėshtė treguar me veti luftarake. Pėrkundrazi, zihej si e urtė, e menēur dhe gjithnjė e gatshme qė t’i ndihmoj trimat dhe heronjtė, sikur ishin: PERSEI, AKILI, ODISEU dhe shumė t tjerė.

Njė dashuri tė madhe qė ajo ndjente ndaj tyre, aspak nuk kishte tė bėnte me erotikėn. Duke mbetur virgjėreshė tėrė jetėn, ajo kishte vendosur qė kurrė mos tė martohet, edhe pėrpos ofertave tė shumta qė kishte nga zotat tjerė.

Ju ka ndihmuar njerėzve nė pėrkrahje tė realizimit tė dėshirave dhe synimeve tė tyre. Nga respekti i madh qė kishte, me emirin e saj emėrtohet edhe qyteti Atena, ndėrsa nė Akropol, pėr nder tė Atenės ėshtė ndėrtuar tempulli i falshėm shenjtore - PANTENONI.

4. POSEJDONI

Ishte zoti i detit dhe i tėrmeteve. Sipas mitologjinė Romake, atij i pėrshtatet Zoti NEPTUNI. Vėllezėrit e tij ishin: ZEUSI dhe HADI. Jetonte nė pallatin e tij nėndetar.

Paraqitej gjithnjė i armatosur me tredhėmbėzorin e tij karakteristike nė dorė. Ėshtė konsideruar si njeri ndėr zotat mė tė respektuar tė dymbėdhjetėshes sė Olimpit, sepse, pas Zeusit dhe Herės, ishte si mė i vjetri nė moshė.

Pėrherė i rrethuar nga delfinėt e hareshėm, nė mes tė valėve qė nuk e lagnin fare dhe me karrocėn e tij tė artė, ai shėtiste nėpėr mbretėrinė e tij tė madhe, respektivisht, nga oqeani nė oqean.

Edhe Posedoni, sikurse Zotat tjerė nga Olimpi, kishte afera dhe marrėdhėnie dashurore me shumė hyjnesha, gjysmė hyjnesha si dhe me njerėz tė zakonshėm, dhe nga kėto lidhjet i kanė lindur shumė fėmijė.

5 DEMETRA

Ishte hyjneshė e bujqėsisė, tė tė lashtave dhe pjellshmėrisė sė tokės. Konsiderohej si nėnė e arave dhe grunoreve. Ajo, po ashtu, merret edhe si personifikim i tokės nė pėrgjithėsi.

Tek mitologjia Romake, asaj i pėrshtatet hyjnesha CERERA. Ishte nėna e FEFERSONES, njė hyjneshė femėr, tė cilėn e kishte lindur nga marrėdhėniet e saja jashtėmartesore me Zeusin, dhe me tė cilėn kishte njė lidhje tė ngushtė emocionale.

6. APOLONI

Ishte Zoti i dritės, arsyes, frymėzimit, artit, i parathėnies, profetizimit. Pasi qė kishte lidhur me Diellin, po ashtu, konsiderohej edhe si shėrues i sėmundjeve tė ndryshme.

I takon gjeneratės sė dytė tė zotave nga Olimpi. Ėshtė i biri i Zeusit nga marrėdhėnia e tij jashtėmartesore me LETĖN, dhe vėllai binjak i hyjneshės ARTEMIDA.

Apoloni konsiderohej si Zoti mė i bukur nga tė gjitha zotat tjerė tė Olimpit. Me konstruksion ishte i gjatė dhe formė tė bukur trupore, andaj kishte shumė aventura dashurore, si me nimfat ashtu edhe me njerėz tė zakonshėm.

Nga kėto aventura dashurore, i kanė lindur shumė fėmijė.
Apoloni, po ashtu, trajtohej si heteroseksual. Pėrveē me femra, ai ka pasur marrėdhėnie edhe me shumė meshkuj. Dashnorėt e tij mė tė njohur meshkuj, kanė qenė: HIJAKITI dhe KIPARISI.

Se sa ishte Apoloni i ēmuar dhe i respektuar si hyjni tek grekėt e vjetėr, tregon fakti se, pėr nder tė tij, nė Delfi ishte ndėrtuar Orakulli i falshėm parathėnės, nė tė cilėn parathėniet e veta i tregonte priftėresha e njohur PITIJA.

7. ARTEMIDA

Ishte hyjneshė e Hėnės, e shtazėve tė egra dhe e gjuetisė.
E bija e Zeusit nga marrėdhėniet e tij me LETĖN dhe motra e Apolonit.
Nė mitologjinė Romake asaj i ngjasonte hyjnesha DIANA.

Nga Zeusi, babai i saj, Artemida kishte kėrkuar qė pėrjetė tė mbetet e pamartuar dhe virgjėreshė. E armatosur me shtizė dhe shigjeta nė dorė, ajo shėtiste nėpėr pyje, e shoqėruar pėrherė nga miqtė e saj besnik, drerėt dhe drenushave.

Pėr nga karakteri, Artemida ishte hyjneshė tejet hakmarrėse e cila ju hakmerrej tė gjithė atyre qė tregoheshin si tė pandershėm.
Ishte mbrojtėse e gjuetarėve dhe tė njerėzve ndėrgjegjshėm.

8. HERMESI

Ishte zėdhėnės dhe lajmėtar i zotave tjerė nga Olimpi. Po ashtu, Hermesi konsiderohej si Zoti i tregtisė, oratorisė dhe i hajnave. Nga mitologjia Romake atij i pėrshtatej MERKURI. Ka qenė biri i Zeusit, i lindur nga marrėdhėnia e tij jashtėmartesore me MAJĖN.

Hermesi nė sandalet e mbathura nė kėmbė dhe pėrkrenaren qė e barte nė kokė, kishte krahė me tė cilėt fluturonte furishėm nga njė vend nė vendin tjetėr.

Shpesh ju ka ndihmuar shumė heronjve legjendar, sikur janė:HERAKLU, PERSEJI, ODISEU ...

9. AFRODITA

Ishte hyjneshė e dashurisė dhe e bukurisė. Pasi kishte lindur nga “shkuma e detit”, gjithnjė paraqitej e buzėqeshur. Nga mitologjia Romake, asaj i pėrshtatej hyjnesha VENERA.

Afrodita i mbronte tė dashuruarit. Zbavitja mė e madhe e saj ishte, nxitja e marrėdhėnieve dashurore nė mes tė Zotave. Ka qenė e pirur qė tė bėj shumė intriga, vetėm e vetėm t’i nxis Zotat qė tė dashurohen nė njerėz tė zakonshėm.

Posaēėrisht, ka qenė e njohur me nxitjet e bėra Zeusit, i cili, gati nė ēdo ēast, ka qenė i angazhuar me ndonjė lidhje dashurore. Por, edhe pse i ka nxitur tė tjerėt, Afrodita as vetė nuk ka qenė indiferente si dashnore.

Edhe pse ishte e martuar me Zotin e gjymtė, HEFAISTIN, ajo ka pasur marrėdhėnie jashtėmartesore me AREJIN. Nga kjo lidhje, asaj i lindin fėmijėt: EROSI, DEJMO, FOBI dhe HARMONIA. Por Afrodita burrin e vetė legjitim, nuk e ka tradhtuar vetėm me Arejin, por ajo ka pasur lidhje tė shumta edhe tė tjerėt.

Si karakteristik e Afroditės ka qenė preferenca e saj e madhe ndaj luleve e posaēėrisht ndaj drandofilles. Shėtiste e hipur nė karrocėn tė cilėn e grinin qifti i pėllumbave qė ajo i donte pa masė.

10. ARESI

Ishte Zoti i Luftės dhe i betejave. Nga mitologjia Romake, atij i pėrshtatej MARSI. Gjithnjė paraqitej me helmet nė kokė dhe pėrherė nė gatishmėri pėr luftė. Aresi gjithnjė ishte aty ku zhvillohej ndonjė luftė, betejė e pėrgjakur apo ēfarėdo konflikti tjetėr me viktima dhe pėrmasa tė mėdha. Shpesh vinte nė konflikt me Zotat tjerė.

Edhe ky si Zotat tjerė tė Olimpit, kishte marrėdhėnie tė shumta dashurore.
Nga kėto marrėdhėnie ėshtė e njohur lidhja e tij me Afroditėn.

11. HEFESTI

Ishte zoti i zjarrit, zejeve tė ndryshme (zanateve), artit dhe metalurgjisė. Konsiderohej si farkėtar dhe zejtar i Olimpit. Nga mitologjia Romake, atij i pėrshtatej VULLKANI.

Nė mbretėrinė e Olimpit, ishte i angazhuar pėr punimin e stolive dhe gjėsendeve tė ndryshme artistike. Edhe pse, nė dukje tejet i shėmtuar dhe nga kėmbėt i ēalė, ai kishte duar dhe trup tė fortė. Nė dukje vėrtet njihet si i shėmtuar, por dashurisė sė tij nuk kanė mund t’i ikin shumė femra tė bukura.

Nga aviturat e shumta dashurore qė kishte, pėrpos Afroditės, pėrmenden edhe AGLEJA dhe HARI.

12. HESTIA

Ishte hyjneshė e zemrės, familjes dhe harmonisė familjare. Nga mitologjia Romake, asaj pėrshtatej hyjnesha VESTA.
Ka qenė motra e Zeusit.

Edhe pse me kėmbėngulje atė e kėrkonin pėr grua Posedoni dhe Apoloni, ajo nga vėllai saj Zeusi, kishte kėrkuar qė pėrgjithmonė tė mbetej e pamartuar dhe virgjėreshė. Nė mbretėrinė e Olimpit, ka bėrė njė jetė tė qetė dhe pa afera.

Ndoshta, mu kjo rrethanė ka qenė shkaku kyēe, pse kjo hyjneshė, nė krahasim me Zotat tjerė, nuk ėshtė pėrmendur aq shumė
Nė shekullin e 5 p.e.s., ajo zėvendėsohet dhe vendin e saj e zen DIONISI -Zoti vardisje, pjellshmėrisė dhe verės.

DIONISI ishte fėmija nga marrėdhėniet jashtėmartesore tė Zeusit dhe SEMELES.

Nė mitologjinė Romake, atij i pėrshtatej Zoti BAKHO.
[/QUOTE]

QUOTE (Etore @ 12/2/2010, 09:25)
PSIKA (greq. Psyche, lat. Psyche) - dashnorja dhe gruaja e mėvonshme e Erosit, zotit tė dashurisė.

Legjenda pėr Psiken dhe Erosin ėshtė me origjinė greke, por na ėshtė e njohur veēmas sipas versionit qė ėshtė dhėnė nė veprėn Metamorfozat ose Gomari i artė e Apuleut nga Madaura (shek. II para es.). Nė tė ėshtė shtojca e veēantė nė formė tė pėrrallės, tė cilėn njėfarė plake ia tregon vajzės qė e kishin zėnė rob cubat nė mėnyrė qė ta argėtojė. Legjenda ka qenė njėsoj e pėrhapur dhe e njohur si nė botėn antike ashtu edhe sot, dhe pėr tė ende vlen ajo qė pat shkruar ne librin e tij Apuleu: „Lexues, kujdes: do te argėtohesh!"
Dikur kishin qenė njė mbret dhe njė mbretėreshė qė i kanė pasur tri vajza tė bukura. Dy tė parat i kishin martuar shumė mirė, mirėpo, te mė e reja, Psika, kurrsesi nuk vinte dhėndri, as princi dhe as kurrfarė burri. Psika, nė tė vėrtetė, ishte aq e bulkur, sa qė secili i admirohej si ndonjė skulpture apo hyjneshe. Sė shpejti nisi tė flitet se Psika, nė tė vėrtetė, edhe nuk ishte princeshė e thjeshtė, por Afrodita e re, dhe shumė filluan t'i shprehin respekte hyjnore. Tregimet pėr bukurinė e saj filluan tė pėrhapen gjithnjė e mė tepėr, ndėrsa largėsirat filluan tė smadhohen dhe, mė nė fund, nė tokėn e babait tė saj filluan tė shtegtojnė adhuruesit nga mbarė Greqia. Filluan tė zbrazen tempujt nė Pfos, nė Knid dhe Kiterė, kurse njerėzit nė vend tė Afroditės filluan ta adhuronin Psikėn.
Pėr hirė tė sė vertetės, Psika nga ky adhurim nuk ka qenė aspak e ngazėllyer. Kuptohet se nga kjo edhe mė pak ka qenė e ngazllyer Afrodita. Nga zemėrimi ndaj bukurisė sė palejueshme tė njė vdekatareje tė thjeshtė vendosi t'i hakmerrej. I urdhėroi birit tė vet, Erosit qė ta plagoste zemrėn e Psikės me shigjetėn e dashurisė ndaj burrit mė tė keq nė botė.
Nė ndėrkohė i ati i Psikės iu drejtua orakullit tė Delfit pėr ta pyetur pėr kėshillė se si t'ia gjente vajzės sė vet burrin. E mori pėrgjegjen e trishtueshme: le ta ēojė tė veshur nė kostum martesor nė shkėmbin e lartė mbi greminė ku dhėndri do tė vijė tek ajo. Ky do tė jetė dragoi i vrazhdėt me trup tė mbuluar me guaca. Kundėr profecisė qė e shpalli vullnetin e zotėrave nuk ka mundur tė ndėrmerret gjė dhe mbreti me zemėr tė thyer e ēoi fjalen nė vend. Kur e la vajzėn nė shkėmbin e lartė dhe shkoi, ndodhi mrekullia. Era e qetė e Zefirit e ngrati lehtė Psikėn dhe e ēoi nė rrafshirėn nėn shkėmb. Kėtė e bėri nė lutje te zotit Eros, i cili fluturoi te shkėmbi pėr ta kryer urdhėrin e nėnės sė vet, por qė nė shikim tė parė u dashurua nė Psikėn.
Kuptohet se Psika nuk ka pasur as ide mbi veprėn e Erosit dhe pėr shpėtimin e vet, prandaj u befasua shumė. Edhe mė tepėr e ka befasuar kur nė skaj tė fushės e vėrejti pallatin tejet tė bukur. Hyri brenda dhe u befasua edhe mė tepėr: shėrbėtoret e padukshme ia kishin pėrgatitur banjon, freskimin dhe shtratin. Mjaftonte qė vetėm tė dėshirojė diēka dhe dėshira menjėherė i plotėsohej. Kur Psikėn pas kėsaj e mori gjumi heshtazi iu afrua dhėndri. Mirėpo, ky nuk ishte dragoi i vrazhdė, por Erosi, zot i bukur i dashurisė.
Erosi ka ditur mirė pse prej Psikės ka kėrkuar premtimin se kurrė nuk do tė pėrpiqet tė dijė se si, nė tė vėrtetė, duket ai. Psika, ndėrkaq, nuk e ka ditur, kėtė mu sikur se qė nuk dimė as ne. Nėn pėrshtypjen e kėnaqėsisė sė pėrjetuar tė dashurisė sė parė ajo ia premtoi kėtė. Dhe kėshtu psika filloi tė jetojė nė pallatin e shkėlqyer, duke i kaluar ditėt nė vetmi, duke pritur natėn qė ia sjell dashurinė e dashnorit tė panjohur. Ajo qė e pikėllonte ishin mendimet pėr motrat dhe prindėrit tė cilėt me siguri i ka munduar brenga mbi fatin e saj.
Kur arriti lajmi te motrat e saja mbi zhdukjen e Psikės, u kthyen te prindėrit e tyre pėr t'i ngushlluar. Shkuan deri te shkėmbi pranė tė cilit syri i njeriut pėr herė tė fundit e ka parė Psikėn. Atje qajten me zemėr dhe Psika e luti dashnorin e vet qė t'ia lejojė takimin me motrat, sepse ato kur do t'u thotė se si jeton, nuk do tė pikėllohen mė. Erosi e qortoi Psikėn se ky takim ėshtė i lidhur me rreziqe tė mėdha, dhe e bindte qė tė heqė doxė nga kjo. Tė gjitha bindjet e Erosit mbetėn pa sukses. Kur gruas i ngulitet diē nė kokė nuk mund tė ndihmojė as zoti. Andaj Erosi i urdhėroi Zefirit qė motrat e Psikės t'i transferoj nė fushė, ndėrsa ai u zhduk mė parė se ē'ndodhte rėndom.
Motrat u gėzuan me gjithė zemėr pėr kėtė takim, por kur e panė pallatin shkėlqyes nė tė cilin jetonte motra e tyre mė e vogėl, nė to lindi zilia. Filluan ta pyesin Psikėn pėr burrin e saj dhe ia shprehėn dėshirėn pėr ta njohur. Psika u bishtėronte dhe u tha se burri i saj ėshtė djaloshi i bukur, i cili tė shumtėn e kohės e kalon nė gjah, i dhuroi me flori dhe stoli, pastaj e ftoi Zefirin qė t'ia kthejė motrat nė shkėmb mbi rrafshirė.
Nė tė kthyer shpėrtheu zilia e pėrmbajtur e motrave tė Psikės. Andaj vendosėn tė heshtin pėr lumturinė e psikės dhe filluan t'i pėrpilojnė planet se si t'ia marrin pasurinė e saj. Kuptohet se tėrė kėtė as qė e ka pritur Psika, dhe kur konstatoi se ėshtė duke pritur fėmijėn e luti tė dashurin e vet qė sėrish t'ia lejojė takimin me motrat. Pėrgjegjja e Erosit as kėtė herė asgje nuk ndihmoi dhe kėshtu Zefiri sėrish i solli motrat e saj nė rrafshirė. Ato shtireshin se po gėzohen pėr fėmijėn qė do ta lindte dhe pėrsėri e pyetnin Psikėn pėr burrin e saj: Psika tani mė kishte harruar se ē'iu kishte thėnė herėn e parė dhe e pėrshkroi si zotėr solid tė moshės mesatare qė merret me tregti dhe tani pikėrisht gjendet nė rrugė nė njė vend tė largėt. Nga kjo motrat konstatuan se Psika, nė tė vėrtetė, as qė e njeh se kush ėshtė burri i saj dhe ēfarė ėshtė ai, dhe kur gjate vizitės sė tyre tė ardhshme ua pranoi, filluan ta bindin se burri i saj ėshtė ai dragoi i gėrditshėm, i mbuluar me guaska pėr tė cilin pat thėnė profecia. Ia mbushėn mendjen qė tė bindet edhe vet. Le ta fshehė nėn njė enė kandilin dhe kur burrin e zė gjumi ta ndezė per tė ditur se ēfarė ėshtė nė tė vėrtetė. Nė shenjė tė dashurisė sė vet tė madhe ia kumtuan edhe mėnyrėn se si do tė shpetojė. Ia dhanė thikėn e mprehtė per ta mbytur me tė.
Nėn ndikimin e motrave tė veta dhe pėr shkak tė pasigurisė sė mundimshme Psika vendosi ta shkelė premtimin e dhėnė. Kur tė dashurin natėn e zuri gjumi, e hoqi mbulesėn mbi kandilin e pėrgatitur, e mori thikėn dhe iu afrua shtratit. Drita e turbullt e zbuloi se burri i saj ėshtė vetė zoti i dashurisė, Erosi. Nga gėzimi deshti qė menjėherė ta puthė, por kur u lėshua mbi tė pika e vajit tė vluar, nga kandili i ra nė sup. Zoti i dashurisė kėrceu nga gjumi dhe i tėrbuar nga hidhėrimi, qė Psika e shkeli premtimin e dhėnė menjėherė fluturoi. Por Psika, duke mos humbur gjakftohtėsinė ia rroku kėmbet e tij dhe nė atė moment tė dy fluturuan lart mbi re.
Fluturimi nuk zgjati shumė. Psika humbi shpejt fuqinė, ndersa Erosi nuk deshti tė lejojė qė Psika tė vritet. E ktheu prandaj nė tokė dhe me hidhėrim e qortoi pėr tradhėtinė e saj. Kur pastaj e braktisi, Psika e dėshpėruar nuk diti se ē'tė bėjė dhe nė dėshpėrim u hudh nė lumin e afėrt. Por ryma e ujit, nga dashuria ndaj Erosit, sėrish e ēoi nė breg. E dėrmuar nga mallėngjimi pėr te dashurin dhe pėr vdekjen, nė tė cilėn nuk ka mundur ta gjejė shėlbimin, Psika shkoi qė motrave t'ua paguajė tradhtinė me tė cilėn e hodhėn nė mjerim.
Sė pari e vizitoi mė tė madhen dhe i tha se ka qenė e detyruar tė ikė prej burrit, sepse, kur gjatė vizitės sė saj tė fundit fshehtazi e pa, u dashurua nė tė dhe tani e dėshiron vetėm atė. Motra menjėherė shkoi te shkėmbi dhe nė padurim, duke pritur Erosin kėrceu nė thellėsi. Zefiri nuk ka pasur urdhėr pėr ta bartur dhe nė mėnyrė indiferente lejoi qė tė pėrpėlaset nė rrezat shkėmbore. Nė tė njėjtėn mėnyrė u mbyt edhe motra e vogėl e Psikės.
Nė ndėrkohė Afrodita mori vesh pėr aventurat e birit tė vet, u hidhėrua fort nė tė dhe i dėrgoi shėrbėtorėt e vet qė aty pėr aty t'ia sjellin dashnoren e tij. Kur nuk u shkoi pėr dore ta gjejnė, Afrodita e luti kasnecin e zotėrave, Hermesin, qė anembanė ta shpallin lajmin se ai qė do ta gjejė Psikėn do ta fitojė shpėrblimin e shtrenjtė. Dhe shpėrblimi me tė vėrtetė nuk ka qenė i vogėl: „shtatė puthje tė zemrės prej vetė hyjneshės, prej tė cilave njėra veēmas i ėmbėl, me gudulisje tė ndieshme tė gjuhės„. Njerėzit filluan qė me njė fanatizėm ta kėrkojnė Psikėn, por gruas sė mjerė nuk i mbet pėr asgjė merak dhe vetė erdhi te Afrodita.
Kurrė nuk ėshtė dėshmuar mė qartė se sa ėshtė, nė tė vėrtetė, dashuria afėr urrejtjes: pasi e pa para vetes gruan mė tė bukur se veten, hyjnesha e dashurisė u shndėrrua nė hyjneshėn e sėmirės. Kur mori vesh se Psika ėshtė duke pritur fėmijėn dhe se kėshtu do tė bėhet gjyshe, filloi tė tėrbohet, aq shumė sa brenda njė mijė vjetėve tė miteve greke nuk kemi dėgjuar pėr tė. U urdhėroi shėrbėtoreve tė veta qė ta rrahin Psikėn, e pastaj edhe vetė filloi ta rrahė. Ia shqeu rrobet, ia shkuli flokėt dhe e rrahu aq gjatė deri sa u lodh. Por kjo nuk ėshtė krejt.
Si nė ēdo legjendė tė mirėfilltė Psikės iu dhanė tri detyra. Mund t'ia shpėtonte vetes jetėn me zgjidhjen e tyre. Hyjnesha para saj e derdhi njė grumbull grur, elb, hashash, groshė dhe thjerėz. I pėrzieu kokrrat dhe i urdhėroi Psikės qė deri nė mbrėmje t'i ndajė kokrrat nė grumbuj tė veēantė, ose do tė vdesė. Psikės sė gjorė i erdhėn nė' ndihmė thneglat e vogla, sepse iu dhimbsej dashnorja e zotit tė dashurisė. Pastaj Afrodita i urdhėroi qė t'i sjellė xhufkė leshi prej lėkurės sė artė tė deleve tė egra qė kullotnin nė anėn tjetėr tė lumit tė shpejtė dhe tė rrezikshėm. Kėtė detyr Psika e kryen me ndihmen e kallamit i cili e kėshilloi qė ta presė deri sa delet gjatė vapės sė mesditės mos tė bijnė nė gjumė dhe atėherė t'ua merrė xhufkat e leshit qė janė kapur nėpėr kaēuba deri sa shkonin nė kullosė. Si detyrė tė tretė Afrodita ia dha Psikės qė t'i sjellė ujė nga burimi mbi shkėmb tė thepisur dhe tė rrėshqitshėm, tė cilin e ruanin dragonjtė, pėrherė tė zgjuar. Psika edhe kėtė detyrė e kreu me ndihmėn e shqiponjės sė Zeusit, i cili kėshtu ia shpėrbleu pėr shėrbimin qe mė parė ia bėri Erosi. Nė fund Afrodita qe e detyruar ta pranojė se Psika i ka kryer detyrat e caktuara. Por, duke ditur se tė gjitha kėto Psika i ka kryer me ndihmėn e huaj, ia dha edhe njė detyrė - kuptohet mė tė rėndė se tė gjitha mė parė.
Sipas kėtij urdhėri tė Afroditės Psika ka qenė e detyruar tė zbresė nė botėn e hijeve dhe prej Perzefonės, bashkėshortes sė sundimtarit tė botės nėntokėsore, Hadit, ta marrė kutinė me kozmetikėn magjike. Psika kuptoi, se kjo detyrė nuk ėshtė e realizueshme, prandaj, hipi nė kullėn e lartė qė tė kėrcejė nė greminė dhe tė lirohet nga tė gjitha vuajtjet. Por kjo nuk ėshtė' kurrfarė kutie foli me zėrin e njeriut dhe kėshilloi Psikėn se si tė zbresė nė botėn nėntokėsore, se si duhet atje tė sillet dhe ēka duhet tė bėjė pėr t'u kthyer me fat nė botėn e epėrme. Veēmas e ka lėshuar pėr njė gjė: qė kutinė e Perzefonės kurrsesi mos ta hapė. Kur tanimė u kthye me fat nė botėn tokėsore, Psika nuk mundi t'i pėrballojė kurreshtjes dhe e hapi kutinė. Nė te nuk ishte kozmetika, por gjumi i ftohtė i vdekjes.
Psika ka mbetur gjatė nė gjumė tė vdekjes pas kthimit nga bota nėntokėsore. Por Afrodita mė kot shpresonte se kjo do tė mbesė pėrgjithmonė. Kur Erosi u shėrua nga vuajtjet qė ia shkaktoi dashnorja e tij, u nis ta kėrkojė. Posa e pa Psikėn, ia hoqi gjumin, e ktheu nė kuti dhe me therrje tė butė tė shigjetės e zgjoi dhe i urdhėroi qė doemos tė shkojė te nėna e tij. Pėr tė tjerat do tė kujdeset ai vetė.
Erosi e mbajti fjalėn e vet: e kėrkoi zotin suprem, Zeusin dhe i premtoi se, poqese i lejon ta marrė Psikėn grua legjitime, di t'ia gjejė dashnoren mė tė bukur nė botė. Njėherit Zeusi e ngriti Psikėn prej gruas vdekatare nė hyjneshė dhe ne mėnyrė solemne ia dorėzoi Erosit pėr grua tė pėrhershme. Mė nė fund, me kėtė' u pajtua edhe Afrodita, dhe kur pas martesės sė Erosit dhe Psikės sė shpejti u bė gjyshe e vajzės, vajza u quajt me emrin Hedona - Kėnaqėsi.
Nga antika janė ruajtur vepra tė shumta figurative me pamjet nga legjenda e Erosit me Psikėn. Kopjet mė tė lashta qė i njohim janė tė artistėve helenistikė (d.m.th. pėr nga koha pėrafėrsisht pesėqind vjet para Apuleut). Mė tė fundit e ndeshim edhe nė artin kristian (nė pikturėn murale nga katakombet e Domitillės nga gjysma e parė e shek. IV tė e.s.). Pėrveē plastikės sė imtė, mozaiqeve dhe pikturave, janė te njohura edhe ansamblet skulpturale, nė pėrgjithėsi tė quajtura Amori dhe Psika nė Luvėr tė Parisit (me siguri kopja romake e origjinalit helenistik e shek. III-II para e.s. sot nė Muzeun Kapitolian nė Romė (me siguri nga fillimi i erės sonė) dhe nė Muzeun Popullor nė Napoli (nga shek. II tė e.s.). Prej veprave skulpturale tė kohės mė tė re mė i njohuri ėshtė ansambli Amori dhe Psika i Antonio Kanovės, i vitit 1796, sot nė Ville Carlota nė Tremez (Valla Karlota nė Tremezė), versioni origjinal ėshtė nė Muzeun Metropolitan nė Nju Jork. Amori dhe Psika e Berthel Thorvaldsenit (e vitit 1806), gjendet nė Muzeun e Thorvaldsenit nė Kopenhagė, ndėrsa i Ogyst Rodenit- disa shembuj nga vitet 1900-1910, (sot nė Muzeun e Rodenit nė Paris dhe nė Filadelfi tė tjerėt nė Metropolitan Muzem nė Nju Jork). Relievi me tė njėjtin titull i Ivan Mestrovicit (Ivan Meshtroviqit), i vitit 1918, sot gjendet nė Ateleun e Meshtroviqit ne Zagreb. Prej skulpturave tė tjera po i pėrmendim Psikėn e Adrien de Vriesit prej luftės tridhjetėvjeēare nė vend qė tė gjendet nė Pragė, ajo ėshtė nė Stokholm dhe ansambli i tij Merkuri dhe Psika (i vitit 1593, sot nė Luvėr tė Parisit, pastaj Psika e braktisur e Auguste Pazouit (Ogyst Pazhuit), e vitit 1791, sot gjendet nė Luvėr tė Parisit dhe Psika me kandil e Ogyst Rodenit, sot nė Muzeun e Rodinit nė Paris. Prej pikturave para sė gjithash duhet pėrmendur pikturėn murale tė Raffaelit qė e paraqet Amorin dhe Psikėn, e viteve 1514-1515, nė Villa Fardel Te na Mantovė (rreth viteve 1524-1527), tė Jacopo Zucchiut (Jakopo Cukiut), rreth vitit 1580, sot nė Villa Borgeze nė Romė, dhe e Franēois F. Picotit (Fransoa F. Piktorit) e vitit 1817, sot nė Luver tė Parisit, pastaj Zefiri e sjell Psikėn, dhe Gjumi i Psikės e Pierre Paul Prodhonit (e para e vitit 1808, gjendet nė Luvėr tė Parisit, dhe pak mė vonė nė Koleksionin e Wallaceit nė Londėr). Perveē tė tjerėve duhet permendur pikturėn Psike e Georg Frederick Watsit (e vitit 1880, sot nė Galerinė Tate nė Londėr). Vlen tė permendet edhe seria prej katėr pikturave nga Legjenda pėr Psikėn e Maurice Denisit (e vitit 1907, sot nė Muzeun e Arteve Moderne nė Paris).
Sa u pėrket poetėve dhe prozatorėve tė cilėt sėrish e kanė pėrpunuar legjendėn e Apuleut pėr Erosin dhe Psikėn ose janė frymėzuar me tė do tė kėnaqemi vetėm me zgjedhjen e shkurtėr tė emrave: prej francezėve: Fontaine dhe Cornellei (La Fonteni dhe Korneji), prej gjermanėve: Wielandi (Vielandi), H. G. Meyeri (Majeri) dhe Hamerlingu; prej anglezėve: Tennysoni (Tenisoni),ndėrsa prej rusėve Bogdanovic (Bogdanoviēi). Prej veprave muzikore po e pėrmendim Psikėn, kėngėn simfonike tė Cesare Franekut (Qezare Frankut), 1882. Shumė trajtues dhe historianė tė letėrsisė legjendėn e Apuleut e kuptojnė si alegori. Nė kėtė kanė paraardhės nė kohen antike. Me siguri edhe vetė Apuleu, deri diku, me kėte ka llogaritur (greqisht Psyche nė pėrkthim do tė thotė ,yShpirti"), por mendimi mbi „pastrimin moral tė shpirtit me vuajtje", siē e shpjegojnė disa teoricienė kėtė legjendė, pėr Apuleun ėshtė koncept i huaj.

QUOTE (Etore @ 12/2/2010, 09:55)
Hestia 470 para krishtit

Hestia( Heshtja ) hyjnesha e parė e linjės gjenetike Olimpike , me prindėr Kronin dhe Rean , njė nga motrat e Zeusit , personifikon vatrėn familjare, dhe rojen e flakės sė shenjtė tė sigurisė sė jetės qė digjet papushim nė Atriumin(Altarin,lterin ) e shtėpisė e tė tempujve.dhe ishte e vetmja nga Olimpianėt , pėr tė cilėn nuk u thurrėn mite . Hestja u pėrkujdes pa bujė dhe mite pėr farėn njerėzore ,ajo pėrkujdesej nė mėnyrė tė vecantė pėr vazhdimėsinė e jetes dhe per mbrojtjen e ngjizjes dhe tė shtatzanisė te nėnat (Amat) e reja .Adhurohej si mbrojtėse e familjes dhe e qyteteve Kujdesej nė mėnyrė tė veēantė per njerezit e familjet e reja qė eksplorojnė dhe migrojnė pėr mbushur hapsirat boshe tė kontinenteve, drejt trojeve tė pajohura, duke mbushur me banorė vendbanime tė reja.E pa njohura, pėr kėta eksploratorė tė parė, ka patur si bashkėudhėtare shurdhėsinė dhe heshtjen .Heshtja , mendoj , ėshtė fjala e shqipes qė shpjegon etimologjinė dhe emri e hyjneshės Hestia.

.Hyjnesha Hestia mori pėrgjegjėsinė pėr mbrojtjen e qenieve njerėzore nė njė kohė qė prej Prometeut ata kishin marrė dhuratėn mė tė vyer, zjarrin hyjnor.

Migrimi kryej nė kushte tė larta sigurie ,qė duhet kuptuar se dhurata hyjnore ,zjarri zeusian, ruhej me fanatizėm e pashuar pėr asnjė moment,nė vatėr,nė pishtarėt e tempujve dhe nė flakadanėt e udhėsisė sė tyre. Nuk ėshtė e rastit qė vatra dhe mė vonė oxhaku pėrbėjnė dhe pjesėn mė tė rėndėsishme tė njė ngrehine banimi sė paku nga koha e Etruskėve sivėllezėrve tė pellazgeve hyjnor e nė vazhdim, e padyshim te e tėrė fara e tyre, kudo nė planetin blu ku u shkeli kėmba dhe kudo ku gjeneruan jetėn nėpėrmjet pėrhapjes sė genit tė tyre, ngrehinave e nė qarkstrehimet(kėshtjellat) qė sreshtėn duke u shumuar.

Zaharia Majami tek ‘’Fundi i misterit Etrusk ‘’ shkruan :

-Atriumi (Altari) ishte dhoma kryesore e banesės romake, i vendosur nė qėndėr tė shtėpisė ishte kthina mė vlerė , sepse aty rueshin shėmbėlltyrat e etėrve me pamjen e maskave tė tyre , ky ishte altari i shpirtėrave mirėbėrės tė etėrve qė besohej se mbronin familjen dhe njėherazi qenė si dėshmi e vlerave morale tė shtėpisė. .Banesa romake ishte njė imitim i shtėpisė sė lashtė etruske , e cila ka pasur njė farė oborri tė brendshėm tė zbuluar ,prej ku dilte tymi i vatrės familjare. Pikėrisht nė kėtė kėthinė rueshin nė shenjtėrinė e tyre maskat e stėrgjyshėrve , qė i lėbynte tymi i vatrės sė shtėpisė ku digjej zjarri hyjnor ditė e natė i pashuar.Familjet fisnike kishin njė adhurim tė veēantė pėr stėrgjyshėrit dhe etėrit e tyre dhe kjo qe pjesė e mburjes sė tyre . Fjala Atrium(AT +AM) (f 88-89,79) e ka prejardhjen te fjala etruske (adna) qė pėr mendimin tim ėshtė e pėrbėrė na dy rrėnjė te lashta ad-at dhe nan , qė nė pellasgjisht ,ilirisht dhe sot nė shqip kuptohen at +nan qė me thjeshtėsinė e vet kupton ēiftin hyjnor i pėrjetėsisė njerėzore . Fjala etrit (atrit) duhet tė jetė shumėsi i togfjalės etruske Etnam qė e gjejmė nė epigrafet e tumave dhe varreve etrusko-ilire qė sot nė shqip ka ka kuptimin prindėrit (et +am),pra dyshja gjeneruese e jetės,qė prej sė lashti krijon linjėn gjenealogjike .Ky fakt mė bėn tė besoj se ndjenja e respektit ndaj pridėrve ndėr shumė popuj dhe nė veēanti ndėr shqiptar ėshtė po kaq e vjetėr dhe pėrbėn njė monument shpirtėror identifikues .

Hestja identifikohet nė tė gjithė arealin pellazg si hyjnesha e vatrės te iliro shqiptarėt ,si Istja te grekėt ,si Vesta te Romakėt ,si Iskra te sllavėt .qė nė qetėsi eshtė hiri ,zjarri dhe prushi njėherazi ,por edhe si flakadani i pashuar i tempujve.Nuk dyshojmė qė vatra ishte hirorja e zjarrtė mbi tė cilėn I faleshin Hestias tė parės sakritė hyjnore e mė pas falej sakėr pėr hyjnitė e tjera,duke vazhduar padyshim me Zeusin .Pėr kėtė arėsye dikush e mendon Hestian si shefen e Olimpit .

Hyjnesha Hestia nuk ka si tė mos identifikohet me zjarrin , simbolin e mbrojtjes sė cilėsisė sė jetės,si dukuria e pėrpunimit dhe e transformimit tė vlerave materaile .Pa zjarrin e shenjtė vėshtirė se njerėzit do tė ishin nė gjendje tė ruani shėndetin e kėsisoj Hestia ishte hyjnesha e shėndetit . Ēdo hirore tė zjarrtė ishte vatra e mėvetėsisė sė familjes ,njėsisė kombformuese dhe qytetėruse njėherazi.Hirtorja e zjarrtė u kthye nė kaminė tė pėrpunimit tė metaleve dhe tė dijeve njerėzore .Hirtorja e Zjarrtė mundėsoi dhe cilesinė e jetės dhe tė tė menduarit .

Tė gjithė e pranojnė se Hestja qe hyjnesha , qė zbuloi dhe u mėsoi njerezve se si mund tė ndėrtohen shtėpitė dhe tempujt .Ėshtė shumė e besueshme qė ajo tė qe e gjithė pushtetshme nė altarė e tempuj ,vendsherbesat ndaj hyjnive dhe paraardhėsve

Hestja kishte marre edhe pergjegjesine e kujdesin pėr muret mbrojtėse te qyteteve

Ajo ishte nje hyjneshė e virgjėr ,dhe nuk i pėlqente punėt e Afėrditės .Ajo asnjėherė nuk u skllavėrua nga dashuritė e hyjnive .Njėherėsh Posejdoni dhe Apoloni dėshironin tė martoheshin me tė pa mėdyshje u refuzoi, dhe duke prekur mendjen e Zeusit, ajo u pėrbetua qė tė ishte e virgjėr pėr gjithėnjė. Nė vend tė martesės ,Zeusi pranoi qė vendi i saj tė qe nė qėnder tė shtėpisė. Dhe pėr kėtė arėsye tė vdekshmit nuk shtronin asnjė gosti pa e pėrgėzuar nė fillim dhe nė fund Hestian,dhe kėshtu ishte vendosur nė Elis nė qėndėr ku ata aty sakrifikonin sė pari pėr Hestian e mandej pėr Zeusin. Nje virgjereshe e pa vdekshme e devotshme veēanėrisht, nė roje tė shėndetit tė Olimpianeve , qėnia e saj krahas me zjarrin, ėshtė e pranishme dh e e patundur .Ajo lidh qendren e jetes familjare njėherazi te njerezve dhe hyjnive .Ajo eshte symbol I pandryshueshmerisė ,ajo kurrė nuk lėvizte nga pozicionin i vendit tė pėrcaktuar. Dhe qė nga ay cast nuk u pėrfshi nė asnjė veprim sepse ishte e perfshire ne misione te tjera nė nje rol qe e njėsonte veten e saj ne ēdo histori jetesėre . .Ne mitet e lashta i kunderti i saj ėshtė Hermesi qe endet lirshėm nėpėr univers , njė mishėrim i forcės dhe i lėvizjes hyjnore.

Pastorėt e tempujve, nėn dritėn e zjarrit hyjnor ,tė vet Hestias, u predikonin adhuruesve dhe besimtareve ligjet,moralin,herarkinė hyjnore dhe qytetare,organizimin e familjes ,shoqėrisė dhe ngrehinave kėshtjella,por mbi te gjitha aty fiksohej ,jepej dhe trashėgohej pėrvoja pėr tė respektuar hyjnite e gjithėpushtetshme.

.Pėr kėto vyrtyte dhe shėrbesa ,hyjneshės Hestia, njerezit i blatonin dhurata dhe sakrifica ,sepse ajo qe roja gjėrave mė tė rėndėsishme tė ekzistencės sė tyre

Disa e thonė se emrin e saj nuk e hasin nė besimin Egjiptian dhe se ishte zbutur ,pajtuar vetėm nga Skythianėt tė cilėt e quanin atė Tabiti.

.

Hestja eshte mishėrim i vet qetėsisė ,qe ne pėrmbajtje e identifikon ate si mbrojtėse te shendetit te familjes , tė cilėn e praktikoi fillimisht ne Olimp,u qe u rivendos nga energjiku Dionis.Ne mitin Roman ,Hestia ishte e njohur si Vestia dhe shfaqet si veēanėrisht si kult popullor nė roje tė flakes sė shenjtė qė pėr Romakėt ishte forca thelbit tė jetės.

Virgjeria e Vestres ėshtė me fame sidomos pėr qėndrimet e prera tė kohės sė beqarisė duke kryer detyrat misionet e saja tė shenjta ,were well-born womenishin tė mirėlindura ato femra e cila mbante tė pandaluar flakėn e Vestias ne nje tempull afer forumit Roman.Sipas rėfimet tradicionale cdo besimtare e Vestias qe thyente betimin e beqarisė duhej tė digjej e gjallė.Ēliroheshin nga betimi I tyre vetėm nė ditelindjen e dyzetė,nė rrethanat e ēudidisė e Vestiane i jep jetė kėsaj moshe kur thuhet “jeta fillon ne tė dyzetat. Ēdo qytet ka altarin e Hestias pėr shėndetin publik ,ku zjarri asnjėherė nuk shuhet .

QUOTE (Etore @ 12/2/2010, 10:29)
Poseidoni Hyu i jetės

Poseidoni(Pujisėsi i Dodonit,bujisėsi i Dodonit,bujitje ose pujitje ėshtė dukuria qė i shfaqet syrit nė buzėt e burimit tė ujit , qė vjen nga thellėsia e tokės ) i biri i Kronit dhe Reas , vėllai i Zeusit dhe Hadit dhe hyjnia kryesore ne panteonin pellazg Olimp -Dodone .Pasi rėzuan nga froni tė atin Kronin ,tre vėllezėrit Zeusi ,Poseidoni dhe Hadhesi ndan pushtetin.Poseidoni qe i dyti, me i rendėsishmi , pas Zeusit e midis hyjnive. I takoi tė qe i gjithėpushtetshmi i deteve dhe ujrave , nė tė shkuarėn ky qe atributi mė i qėnėsishėm i Kronit .Simbol i Posejdonit ishte sfurku tridhėmbėsh por janė edhe : delfini,kali dhe demi dhe prej drurėve pisha. Posejdoni shfaqet nga thellėsia e tokės si burim i ujit jetėdhėnės ,por qė njėherazi ėshtė lėnda kryesose e trupėzimit tė gjithėēkaje qė ekziston nė planetin tone.Poseidoni ėshtė kuptuar si Hyjnia pėrgjegjės i lėngut tė jetės ,ujit, nė planet.Ai identifikohet Hyjnia e rrjedhjes dhe e qarkullimit te vazhdueshėm ,i qetesise dhe i furisė maramendėse ,i paparashikueshmėrisė dhe i mistershmėrisė. Bujar dhe mirėtor .jetėmbajtes dhe ndėshkues pėr kėdo qė se nderoi , dhe pėr njė ēast e pėrbuzi ,ky ėshtė i Miri , Poseidoni, pėr detar ,peshkatar, buzalumas e bregadetas..Tė gjithė tė lashtėt e pranojnė se Poseidonin e adhuronin mė sė tepėrmi Ilirėt dhe Epiriotėt pellazg.veēmas mirėnjohės dhe njė adhurim tė vacant pėr Posejdonin paten Romakėt nga qė shpėtoi Eneun udhėheqėsin Trojan qė sipas orakullisė pas rėnies sė Trojės do tė vendosej nė Itali me njė shpurė trojane dhe do tė themelonte qytetin ku mė vonė do tė madhohej qyteti I Romės. Nga shekulli I V para krishtit tebRomakėt Posejdoni identifikohet si Hyjnia Neptun pa asnjė ndryshim nė funksionet , kuptimin dhe lidhjet e tij me realitetin hyjnor dhe njerėzor

Poseidon



Simboli i tij , i qėnėsishėm,ėshtė cfurku tridhėmbėsh , skeptri me tė cilin ai mbante fortė ujin e detit pas tokės dhe kapej lehtė pas ēdo sendi ,njė symbol ky qė haset dhe si skepter , edhe pse nė minjaturė , qė mbahej nė dorėn e djathtė edhe prej Faraonėve. Nuk do shumė ta kuptosh mendėsine e tė lashtėve ,qė mendonin se Poseidoni e mbante tė pashkėputur ujin me tokėn me ndihmėn e tridhėmbėshit sepse me sa duket ata e kishin provuar se tridhėmbėshi qe mjeti mė efikas pėr tė fiksuar diēka pas tokės.Kėshtu,edhe ne ,fare thjeshtė duam tė besojmė se Poseidonit i ėshtė atribuar mveshur, misteri i pashkėpuetshmėrisė tė ujit nga toka ,pra ėshtė njė pėrpjekje pararendese pėr tė spjeguar tė vėrtetėn e tėrheqjes sė gravitacionit, dhe pse jo , kjo tė qe mėnyra mė e saktė e spjegimit tė lidhjes sė ujit me tokėn prej tė lashtėve..Kėtu mendoj se e ka bazėn dhe pėrfytyrimi i pandarė i Poseidonit nga skeptri tridhėmbėsh i tij. Simboli tjetėr kuptimplotė pėr Posejdonin ėshtė delfini njeridashės dhe udhėrėfyes . Delfini(qė spjegohet me bashkimin e dy foljeve te shqipes del – hin, ashtu si shfaqet delfini vertet ne det) ėshtė qėnia mė e adhuruar e ujrave te Jonit.Kush i ka njohur nga afėr kėto qėnie ėshtė mrekulluar prej humanizmit dhe fisnikėrise se tyre Si te njerėzit delfinėt e kanė shumė tė zhvilluar tiparin e komunikimit tingėllor .Detajonasit e adhuronin ketė krijesė,dhe jo pak prej tyre kishin provuar mirėsine e kėtyre krijesave . Detajonasit jo vetėm sė lashti , por edhe sot besojnė se Ata janė lajmėsit e tė Mirit tė Jonit. Tė lashtėt besonin se Poseidoni kishte seline nė Jon tė kaltėrpraruarin me 145 ditė tė bukura me diell ,qė pėrshėndritet edhe nė mot tė keq nga shkrepėtimat e malit tė Ēikės(mali i Vetėtimave atribut I qėnėsishėm I hyjneshės Herė) . Pse ata zgjodhėn pikėrisht Jonin .A e dinin vallė ata qė thellėsia maksimale e deteve tė tė gjithė Mesdheut prej 5121 m ndodhet pikėrisht nė jug tė detit Jon. Kėtė tė vėrtetė befasuese e dinin vetėm ata tė lashtė qė ishin tė lidhur ngushtėsisht me detin dhe ja dinin mirė ēdo tė fshehtė a mister tė tij. Detajonatit dhe Adriatikasit ia njohin karakterin hyjnisė sė deteve tė tyre .Ata e duan atė , si tė afėrmin e tyre, dhe nuk e ndajnė nga jeta e tyre, sepse e besonin dhe e nderonin Poseidonin si hyjninė e jetės.Ai pėrkujdesej pėr ta qė nga kroni(Burimi)deri nė det ku ai kishte seline .Poseidonin e falnin ne gjithė siujdhesėn e Hemit(Ballkan) nga bjeshkėt e thella ku nisin rrjedhėn lumenjtė e deri ne detin Jon dhe Adriatik Adhurimin pėr Poseidonin e gjejmė nė dėshmi arkeologjke pėr gjatė vijės bregdetare nga grykėderdhja e lumit Drin nė veri deri nė grykėderdhjen e lumit tė Bardhė(Akelou tė lashtė) (Aspropotamo) ne jug Nuk ėshtėn rastėsi, qė nė kėtė gjatėsi kilomertike (Iliro _Epiriote) gjenden :Tempuj pėr Poseidon (Shkodėr ,Apoloni, Antigonea, Foinika, Athamania); Mbishkrime pėr Poseidonin mbi rasa guri (Salari e e sipėrme ,Leshnjė,Kamēist, rrethiTepelenė);qytet nė Sarandė(Poseidi) Interes paraqet dhe simboli i sakrificės pėr Poseidonin , qė qe njė Dem i badhė qė njėherazi ka qėnė edhe simbol i Epidamnit mitik, qė kish pėrfunduar sė ndėrtuari mė 627 para krishtit (Durrėsi antik) dhe qė pėr totemė tė tij mendohet ta ketė pasur kokėn e kėtij demi hyjnor .Kėtė fakt e bėnė tė besueshėm etimologjia e emrit Epi- Damn . Ēdo studiues i vemendshėm do tė dallonte dy fjalėshin Epi (Kokė,E epėrmja ) dhe Damn( Damaz ).Demi i padlirur i bardhė (qė edhe sot po tė haste besohet si fatsjellės dhe ogur mire) duhet t’i jetė bllatuar Poseidonit nga qytetarėt e Epidamnit . Kjo duhet tė jetė edhe arėsyeja , pse nga durrėsakėt autokton festohet mė 22 qershor njė festė pagane ,qė e njohin si festa e detit. Sipas disa rrėfenjave , kėta adhurues te Poseidonit , Epidamnasit e lashtė kishin mbret Epidamnin qė kishte njė vajzė te bukur tė quajtur Melisa ,e cila e adhuronte detin. Poseidoni mahnitej me kėtė krijesė tė bukur qe nė verė lodronte nė valet e Adriatikut e u dashurua pas saj . Me tė pati edhe njė djalė, Dyrrahun Ky pinjoll hyjnor do ti ndėronte emrin e qytetit tė gjyshit tė tij,nga Epidamn nė Dyrrah.(Kėtė gjė na e rrefenė Apiani shek II, i cili shkruan : “….Dyrrahu ,tė cilin e konsiderojnė(vendasit) se rrjedh nga Poseidoni qė ,ndėrtoi pranė qytetit njė liman dhe i dha emrin Dyrrah..”)Nuk ėshtė e rastit qė dhe nė Egjipt ,mė 297 p.e.r.PTOLEMEU II molos i kushtoi Poseidonit njė shtatore mbi 6 m. tė lartė ,njė vepėr arti e SOSTRATIT tė KNIDIT , qė u vendos nė majė tė Farit tė Aleksandrisė ,njėrės prej 7 mrekullive tė botės antike . Pashkėputshmėria e detit me tokėn ka intriguar misterin e dėshirės sė Poseidonit mė Demetrėn .Ėshtė fakt se jashtė ujit atij ia rrėmbenin fuqitė retė dhe stuhitė, kėshtu qė ai,pėrjetėsisht do ta vuante pamundėsinė e takimeve dashurore tė destinuara tė mos ndodhin kurrėme Demetrėn qė e adhuronte .Kaq e zjarrtė qe ndjenja pėr tė sa nė brigjet shkėmbore tė Tragjasi ,ku ai dėshironte ta takonte Atė ēdo ditė , nė mėnyrė tė mistershme , nėpėrmjet tė ēarave ,qė vinin nga thellėsia e detit, i dhuronte asaj kristalet e kripės tragase.Kjo mrekulli,qė tė mahnit , vazdon sot e gjithėdita si pėr tė treguar pafundėsinė e ndjenjės se Poseidonit pėr Demetrėn .Tragasasit e lashtė kėtė dhuratė tė Poseidonit ,ajo qė i jep shije jetės e shpėrndanė nė tėrė siujdhesėn e Hemit(Ballkanit) e mė pas nė tėrė Europėn e mė gjėrė..Ēelja e pranverės ,shkrirjja e dėborave ,shirat e stinės ,bollėku i prurjeve tė burrimeve dhe tė lumenjėve ,ndėrimi i ujrave tė fjetura te dimrit ndėr dete ,i japin mundėsi mbretit tė tyre Poseidonit vetėm ta pėrqafojė Demetrėn me velin e ujtė .Sė brendėshmi Demetrės I dhuron lagėshtinė qė mundėson ritjen e bimėve .

Qe krijuesi i gjallesave te nėnujit ,veēmas njihet si krijues i kalit .Posejdoni goditi me sfurkun tridhėmbėsh shkumėn nga doli –Skibias(Skifias) kali i pare.Nga shkumba e valėve doli kali i pare kėtej mendohet ta ketė prejardhjen dhe emri i lumit Shkumbin(Genusi).

Nė luftėn e Trojės Poseidoni merr anėn e trojanėve. Zėmėrohet nė kulm me akejtė qė kanė vėnė ne veshtirėsi Trojanėt ,duke uturruar ….

E, beftė rrjedh ai nga malet

Gjurmėve tė tij hyjnore

Derdhen pėrrenjė pyjeve e maleve

Kater galope Egjeun e mbrin

E thellė zhytet nė detin e kristaltė

Te seli e motshme shkėlqimartė

Mbren me ngut kuajt patkoj bakėrtė

Tė shpejt si era krifartėt ēajnė detin

Ngjesh pėr vete gjerdanin e arte

Nė dorėn e majtė tridhėmbėshin e artė mban

E mbi koēi mire vend po ze

E vrullshėm hidhet pėrmbi dallgė

Peshq e bisha lodrojnė gėzueshem

Nėn hijen e hyut mbi dallgė

I hareshėm deti udhėn ia hap tė kalojė

Iliada 23





Bashkė me Apolonin dhe Aiakun(Ai- akun gjyshi I Akilit) ndėrtuan muret e Trojės . Pelazgu qe biri i Poseidonit me Larisėn .Poseidoni qe jo vetėm ati i Auosit(Vjosės).por edhe i tė 18 lumenjeve tė tjerė,bijėt e tij , qė derdhen nė detet Adriatik ,Jon,Egje dhe nė Detin e Zi nėpėrmjet Danubit. Duke nisur nga skaji jugor , nė ujrat e tė birit , Akelout hyjnor (Akellos,Aspropotamos,lumi i Bardhė) Tetisi pagėzoi tė birin e saj Akil hyjnorin e mė pas rrjedh Arahti(Arahtos,qė tė le tė kuptosh qė rrjedh nga malet) ; Luri (Luros); Akeroni(Ėshtė kė roni),Aheros afėr Pargės;Thyami (Ēami,Kallamas;Bistrica (Syri I kaltėr dhe shumė syresh tė vegjėl qė derdhen nė Jon pėrgjat Rivjerės deri nė Karaburun,

Aty ku Joni takon me Adriatikun ,qė pėrball Shėngjinit me Neapolin arrin thellėsinė 1585 m.E mė tej vazhdon Aosi(Vjosa dhe Drino);Semani ,meEordaikun (Devollin)dhe Aspi(Osumi);Shkumbini (Genus);Erzeni (burimet e Shėngjergjit);Ishmi (Tėrkuzi dhe lumi i Drojit);Ardaksani (Mati dhe Fani);Drili (Drini i Bardhė dhe i Zi);Buni (Buna)

Poseidoni i ēon ujė dhe Detit tė Zi nėpėrmjet Danubit, me Drinėn dhe Moravėn nė veri.Deti Egje pi ujin e Vardarit ,Vistricės dhe tė Pinos.

Konfigurimi gjeografik i tėtė kėtyre lumenjėve ,si njė piktogramė hidrografike , nga burimi deri ne grykėderdhje , krijon imazhin e njė kupe 5 kėndėshe tė stėrmadhe me fundkonik nė grykėderdhjen e Akelout nė jugė qė zgjeron bazėn drejt veriut ,nė verilindje Selaniku deri nė pikėtakimin e meridianit 22,5 oo me Danubin dhe nė veriperėndim nė vijėn Akelou ishulli i Sazanit deri nė pikėtakimin e meridianit 19.oo me Danubin .Krijohet kėshtu imazhi i njė kupe gjigande e denjė pėr tu kujdesur nga njė hyjni si Posejdoni.,andaj po e quaj thjeshtė Kupa e Poseidonit. Burimet e kėtyre lumenjėve , qė rrjedhin pandalimisht , shpien ēdo ditė ujė tė fresket nė detet Jon , Adriatik , Egje dhe Detin e Zi e formojnė , pėrbashkėsinė e kupės jetėdhėnėse tė Poseionit .Kjo piktogramė pėrbėhet nga njė rrjet i dendur lumenjsh qė arrin njė gjatėsi 60323 km. Pjertėsia mesatare e gjithė kėtij territori ėshtė 28%.Rezervat ujore tė Kupės jetėdhėnėse tė Poseidonit,qe pėrfshinė Shqipėrinė,Malin e ZI,Serbinė ,Kosovėn ,Maqedoninė ,Bullgarinė dhe Greqinė nė kuadratin gjeografik Veri (paraleli 45oo)Jugė(Paraleli 38.5oo)Perėndim (Meridiani 19oo) dhe nė Lindje (meridiani 22.5oo) e matur sipas gjeo-hidrografėve me vėllim mesatar tė prurjeve te lumenjve nė km3 ėshtė:-Shqipėri 41,2;Serbi,Kosovė,Maqedoni sė bashku 126,Greqi 67,3,Bullgari 17,9 ,pra vėllimi mesatar pėr tė gjithė kėtė rrjet hidrik ėshtė 252,4 km 3 ( kur Suedia dhe Islanda sė bashku e kanė 263,8 Km 3)Lumenjtė e Kupės sė Posejdonit 31% tė ushqimit tė tyre e kanė nga ujrat nėntokėsore qė do tė thotė 78.2 km 3 ujė. Mbulesa e gjelbėrt karakteristike nga 400 deri 1250 m mbi nivelin e detit ėshtė Dushkaja (Klimaksi) nė shumėllojshmėrinė e saj(Bunga, Shparthi, Bungėbuta ,Qarri, Valanidhi, Bulgėri,Ilqja ) ,si dhe ahishte,pishnaja dhe bredhnajat etj qė natyrisht ėshtė dhe filtri natyror i pa zėvendėsueshėm i ujrave tė ndotura mbitokėsore. .Kjo mbulesė e gjelbėrt (ajo e dushkajės) favorizon bashkėjetesėn edhe rritjen e njė shumėllojshmėrie tejet tė konsiderueshme bimėsie tjetėr e qė dallohet pėr cilėsinė e bimėsisė eterovajore ,mjekėsore etjerė.Interesi pėr bimėt dhe rrėnjėt mjekėsore ėshtė tejet i lashtė , dhe pėr mė tepėr hobin pėr njohjen e bimėve e kanė pasur edhe mbretėr si Mbreti Genti i Ilirisė tė cilit i atribohet dhe zbulimi i vlerave kurative tė Gentianės Nė Pesėkendėshin grykėderdhja e Akelout(Aspropotamo)lumi i Bardhė,Selanik (Thesaloniqi), Ohėr ,Shkumbin Vlorė (Aulonė ,A – Uli – Onė; A Ylli Jonė) biologėt njoftojnė te kenė numėruar rreth 3200 llojė bimėsh dhe prej tyre rreth 386 lule dhe rrėnjė mjeksore njė shumėlushmėri mahnitese ,qė banoret e kėtyra krahinave nė veēanti gratė i pėrdorin qė sė lashti nė praktika shėruese me mjaft sukses ,i edhe sot e gjithė ditėn , e qė pėr kėtė arėsye , pa hezitim do ta quajmė shėronjėtorja e POSEIDONIT. Adhurimi i tė lashtėve pėr Poseidonit ėshtė transmetuar ndėr gjithė ballkanasit edhe si mesazh hyjnor jetėmbrojtės Misteri i Kupės sė Posejdonit ka detyruar gjithkėnd,anekėnd kėtij areali ,pėr ta bekuar dhe ruajtur ujin dhe mburojėn e gjelbėr tė tij nė emėr tė jetės. Askush nuk ka guxuar te matet me Poseidonin ,nga qė me guximtarėt, nė jetė tė jetėve ,e kanė pėrjetuar fatalisht fuqinė e hyjnisė sė Ujrave dhe tė Detit . Por ėshtė edhe mjė fakt tjetėr ,shumėkuptimplotė. Poseidoni na kujton ujin : si pėbėrėsi ,si lėnda mė e qėnėsishme ;si 70% e gjendjes nė cilėn do gjallesė a dukuri e jetės , qė ekziston nė tokė , nė tė gjithė shumėllojshmėrinė e shfaqjes sė saj.Nė ciklin e jetės, Poseidoni ,si personifikim i ujit ,ėshtė lėnda kryesose e trupėzimit tė gjithėēkaje qė ekziston nė planetin tone.Uji, si pėrbėrės i gjithēkaje ,qė ripėrtėrihet e jeton nė planetin tone, ėshtė elementi pėrbashkuese i mistershėm, qė realizon qarkullimin e e lėndės organike ,qė u siguron harmoninė e sigurine e jetės ,zhvillim dhe jetėgjatėsi tė gjitha llojeve tė gjallesave.Adhurimi pėr Poseidonin nė kėtė kuptim , nuk qėnka thjeshtė njė ndjenjė dhe besim pagan,mistik , por ėshtė thirrje e ndėrgjegjes ,njė kujtesė pėr tė Mirin e cilėsisė sė jetės.


Bashkėshortja e Posejdonit qe Amfitria e bija e Nereut hyjnisė sė ujit dhe motra e madhe e Titonit Oqean, si pėr tė treguar zgjerimin e pushtetit tė tij drejt Oqeanit . Ishte njė prej hyjneshat mė tė bukuratė detit .Ajo jetonte diku larg tek gjigandi Atlant prej nga ku e solli delfini I Posejdonit .Posejdoni dhe Amfitria u bėnė bashkėsunduese tė hapsirės ujore tė planetit ashtu si Zeusi dhe Hera qenė zotėr tė fronit tė Olimpit .Ata paten trashigimtarė Tritonin dhe Rodėn Por kjo nuk qe lidhja e vetme . Posejdoni me nimfėn Toata pati Polifemin me njė sy qė e verboi Odiseja me shokėt e tij ;me nimfėn Libia pati Ageronin mbretin Sidon; me nimfėn Naida pati Proteun qė jetonte nė ujdhesėn Far ku ushqente peshqit dhe fokat e Afitrias .Proteu ka patur dhe dhuntinė e orakullit por jo gjithkush ka mundur ta detyrojė t’I parathotė fatin Shėndrimi pamjes Metamorfoza ,qe njė nga dukuritė e tij me tė qėnėsishme .Ai kishte force tė shėndėrohej nė Luan ,dragua ,panterė,derr tė egėr e madje mund tė njėsohej me sipėrfaqen e ujit pa u dukur E mposhti Herakliu ndėr Menelau e detyroi t’I tregonte pėr kthimin e mbarė nga Egjipti nė Spartė.(Prote u emėrtua edhe nėndetsja atomike amerikane mė 1962 me njėqind marinarė nė bord kaloi nėn Polin e Veriut)
 
PM  Top
15 replies since 18/1/2010, 19:52
 
Reply